Birželio 3 dieną lietuviškas oras ištarė užtikrintą „ne“ lietuviškam kinui ir jo mylėtojams. Nusiplūkę ir išsidabinę festivalio rengėjai bei svečiai gūždamiesi po permirkusiais lietsargiais iki paskutinės minutės mindžikavo kino išsiilgusiame Vilniaus mokytojų namų kiemelyje ir viltingai žvelgė į dangų. Deja, tąkart jis nebuvo gailestingas ir Kristinos Buožytės filmas „Kolekcionierė“, jo kūrėjai bei psichoanalitikas Tomas Kajokas susitarė susitikti pirmosiomis liepos mėnesio savaitėmis.
Organizatoriai taip pat neleido sau ilgai gedėti neįvykusios premjeros, o atsivertę festivalio kalendorių dar lengviau atsikvėpė Ateinantis trečiadienis, birželio 10 diena, žadėjo vieną gražiausių lietuviško kino seansų su niekada nesenstančiu filmu „Jausmai“, pasirodžiusių Lietuvos ekranuose 1968 metais ir tuo metu uždraustu rodyti kitose Sovietų Sąjungos šalyse.
„Visi kino mėgėjai ir profesionalai žino, kad „Jausmai“ puikus filmas ir jį pamatyti būtina. Gal net ne kartą. Bet festivalio programoje jis atlieka kiek kitokį vaidmenį. Visų pirma tai talentingų kino kūrėjų – Almanto Grikevičiaus ir Algirdo Dausos – debiutinis darbas. Kita vertus, šiandien kaip niekada aktualūs jame keliami klausimai. Kaip rašo internetinis kino žurnalas „Kinoeye“, pagrindinė šio filmo vertybė – tai gili amžinos kovos tarp kultūros ir politikos analizė. Ar gali būti, kad praėjus daugiau nei 40 metų kartu su visais tuo laikotarpiu įvykusiais pasikeitimais mes dar vis kovojame vardan tų pačių tikslų?“ – klausimus sau ir žiūrovams kelia festivalio organizatorius Mykolas Vildžiūnas.
Prieš filmo peržiūrą apie pirmojo pilnametražio darbo kūrybinį procesą, filme keliamus klausimus ir niekam nežinomus nutikimus su vienu iš filmo autorių Algirdu Dausa kalbės jaunosios kino karto atstovė Jūratė Samulionytė. Jūratė yra kelių trumpametražių vaidybinių bei dokumentinių filmų režisierė, geriausiai žinoma kaip dar vis iš tarptautinių festivalių negrįžtančio trumpamteražio filmo „Nerutina“ autorė.