Šiame cikle bus kalbama su žmonėmis, kuriems kinas – šiek tiek daugiau nei laisvalaikio pramoga. Pokalbių seriją pradėjo lietuvių režisierė Marija Kavtaradzė, kurios filmas „Išgyventi vasarą“ ką tik pasirodė Lietuvos kino teatruose.
Pokalbyje, kurį moderavo žurnalistas, kino režisierius Karolis Kaupinis, Marija Kavtaradzė dalijosi mintimis apie savo naujausią filmą, palietusį sudėtingą ir vis dar tabu laikomą psichinės sveikatos temą.
Režisierė neslėpė, jog labai jaudinosi pristatydama filmą Lietuvos publikai. „Tikrai džiaugiuosi jo priėmimu, bet tu vis tiek žinai, kad filmą rodai saviems. Tu žinai, kad rodai žmonėms, kurie supranta kalbą, pažįsta Lietuvą, vaidinančius aktorius. Galbūt ir nusistatymų turi. Jie kritiškesni, ypač kalbai ir vaidybai“, – sako M.Kavtaradzė.
Paklausta, kaip jaučiasi kitų, savo kartos kuriančių žmonių, atžvilgiu ir ar jaučia konkurenciją, Marija papasakojo apie dar studijų metai susiformavusia stiprią bendruomenę. „Mes pradėjome savo kino klubą, kino festivalį, kuris tęsiasi iki šiol. Mes su kursiokais vieni kitiems padėdavome ir pasitardavome. Kažkiek sveikos konkurencijos buvo, kuri yra gerai. Norisi, kad draugams, kolegoms sektųsi, kurie irgi gali sakyti, kad konkurentai, nes iš tos pačios srities, bet džiaugsmas toks, lyg ten tavo pasiekimas“, – apie ryšį su kolegomis pasakoja M.Kavtaradzė.
Paklausta apie svarbiausias jos kūrybą vienijančias temas, Marija atskleidė, jog jos filmus jungianti ašis – žmogiško ryšio poreikis, vienatvė ir kylantis vidinis konfliktas dėl to ryšio stokos. Režisierė atskleidė, jog kurdama savo pirmąjį ilgametražį filmą galvojo ne apie žinią, kurią norėjo paskleisti visuomenei, bet apie jausmą ir viltį.
