Nacionalinės dailės galerijos (NDG) ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus organizuota paroda yra aktas, liudijantis istorinį kūrėjo sugrįžimą. Vasarą NDG, rudenį Kaune vykusi autoriaus paroda susilaukė didžiulio lankytojų dėmesio ir padėjo jiems geriau pažinti A. Marcinkevičiaus kūrybą. Dabar galimybę pamatyti ir įvertinti autoriaus darbus turės ir klaipėdiečiai.
Kaip rašo parodos kuratorė Margarita Matulytė, Adaukto Marcinkevičiaus kūrybinio darbo metai sutapo su „atšilimo“ Sovietų Sąjungoje procesais, suteikusiais vilčių, kad pagaliau galima laisviau kvėpuoti ir plačiau svajoti. Iš mirties taško pajudėjo literatūra, dailė, teatras, o propagandinio žurnalizmo tinkluose įstrigusi fotografija vis dar trypinėjo vietoje. Pradėjęs fotožurnalisto darbą dvidešimtmetis jaunuolis įžengė į terpę, kurioje buvo svarstoma „kaip ji, toji meninė fotografija, privalėtų atrodyti“, čia jam atsidengė visiškai neįsisavinti kūrybos plėšiniai.
Fotografo žvilgsnis buvo nukreiptas į aktualijas, tačiau vizualinė kalba pasireiškė ekspresyvumu, socialinių detalių gausa, jautrumu kasdienybei. Politinė situacija jam ir kitiems kūrėjams buvo palanki: galėjai kalbėti garsiau – ne pašnibždomis, galėjai rašyti atviriau, galėjai fotografuoti ne tik idėjinę „tiesą“, bet ir šį tą daugiau, tad negaišdamas ir neprarasdamas nė minutės šio ypatingo laiko, A. Marcinkevičius nukreipė objektyvą į epochos asmenybes. Sumanęs surinkti menininkų portretus, per dvejus metus jis užfiksavo apie 100 dailininkų, muzikų, rašytojų.
Vis dėlto fotografą labiau traukė meninė raiška ir, toldamas nuo grynojo dokumentalizmo, jis pasinėrė į poetinius vaizdinius. Nuo anuomet vyravusio socrealizmo kūrėjas stengėsi pabėgti ne ieškodamas novatoriškų sprendimų, o grįždamas į saugią laiko patikrintą patirtį ir keldamas tuos pačius klausimus, kuriuos XX a. pradžioje kėlė fotografijos meno pionieriai: apie vaizdo prasmę, fotografijos meno estetiką ir statusą, fotografo pašaukimą. Labiausiai A. Marcinkevičiaus mėgta piktorialistinė raiška: impresija, subjektyvus įspūdis, asociatyvumas, minkšta ir blausi faktūra, tapybiški efektai. Kita pastebima fotografo stilistinė kryptis – konstruktyvizmas. Tokiose fotografijose autorius dėmesį koncentravo į fotografinės formos talpumą, ieškojo objektų geometriškumą, jų lakoniškumą pabrėžiančių rakursų. Darbuose pastebimas jaunatviškas polėkis, noras eksperimentuoti su nauja medžiaga, išbandyti gausybę kirbančių idėjų fixe.
Organizatoriai: Nacionalinė dailės galerija ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, parodos Klaipėdoje iniciatorius: Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba.
