Dauguma šių darbų, kuriuose subtiliai derinami menininkės, subūrusios legendinę menininkų grupę „Berlyno dailininkai-poetai“, piešiniai ir eilės, anksčiau niekur neeksponuoti. Parodą atidarys Goethe‘s instituto Lietuvoje vadovas Detlefas Gericke.
Aldona Gustas gimė 1932 m. Karceviškių kaime, čia ir Klaipėdoje prabėgo jos vaikystė. Per Antrąjį pasaulinį karą jos šeima bėgo iš tėvynės ir 1945 m. pasiekė (Vakarų) Berlyną. Čia Aldona Gustas gyvena iki šiol. 1957 m. ji pradėjo rašyti, o nuo 1970 m. užsiima tapyba ir grafika.
6-ojo deš. pabaigoje ir 7-ajame deš. Aldona Gustas priklausė Vakarų Berlyno ir Kroicbergo menininkų ir literatų bendruomenei ir bičiuliavosi su tokiais menininkais, kaip Günteris Bruno Fuchsas, Robertas Wolfgangas Schnellis ir Günteris Grassas. Pasinaudojusi šiais ryšiais ir siekdama sujungti literatūrą su tapyba, 1972 m. ji įsteigė menininkų grupę „Berlyno dailininkai-poetai“ (Berliner Malerpoeten), kurios nariai išdrįso realizuoti dvejopus savo gebėjimus. Kaip vienintelė moteris Aldona Gustas buvo ne tik grupės „motina“, bet ir jos vadovė, kuratorė ir vadybininkė.
Cikle „Moterys su burnomis“ puikiai atsiskleidžia pagrindinės Aldonos Gustas kūrybos temos: meilė, erotika, moteriškumas, Berlynas. Dauguma darbų buvo nupiešti 10-ajame deš. ir anksčiau niekur neeksponuoti. Tai minimalistiniai piešiniai, kuriuose išryškėja paslaptingai sulinkę nuogi moterų kūnai, pateikti gausybe fantazijos kupinų variacijų, tarsi siūbuojantys lenktomis linijomis, kurios tai neryškiai, tai gana aiškiai nubrėžia krūtų ir lyties organų kontūrus bei jų sąlytį arba netikėtai virsta keistomis žuvų ar paukščių figūromis. Dažniausiai tai juodos linijos baltame popieriuje, rečiau – baltos rudame ar spalvotame, tačiau beveik visada akcentą joms suteikia mažučiai šokčiojantys ryškiai raudoni brūkšneliai ar taškai – burnos.
Impulsą sukurti piešinių ciklą „Moterys su burnomis“, kaip teigia Aldona Gustas, suteikė ilgalaikis stebėjimas, kaip savo kūryboje moteris vaizduoja jos kolegės. Stebint dailininkes jai krito į akis „dresuota“ burnų ir plaukų vaizdavimo maniera. Aldonos Gustas manymu, tai vyraujančių grožio idealų pinklės, kurių ji, kaip moteris menininkė turinti saugotis. Šio ciklo piešiniuose burnos ir plaukai nuolat juda, tarytum kalba, išvaduoti iš visuotinių grožio idealų pančių. Šią Aldonos Gustas laisvę ir piešimo manierą atitinka ir jos poetinė kalba. Eilėraščiai, kurie pristatomi kartu su piešiniais „Moterys su burnomis“, dažniausiai yra trumpi ir tikslūs, jie neturi nei pradžios, nei pabaigos, todėl gali be ribojančios punktuacijos laisvai atspindėti gyvenimą – tokį, kokį jį mato menininkė.
Aldonos Gustas kūryba ir asmenybė sulaukia vis didesnio dėmesio ir pripažinimo tiek Vokietijoje, tiek už jos ribų. Už jos veiklą Aldonai Gustas buvo įteikti šie apdovanojimai:
1997 m. – Rahelės Varnhagen von Ense medalis
1999 m. – Vokietijos kryžius už nuopelnus (vok. Bundesverdienstkreuz)
2006 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis
Ciklą „Moterys su burnomis“ Lietuvoje pristato Goethe’s institutas Vilniuje kartu su Berlyno galerija THE BROWSE GALLERY. Klaipėdoje parodą bus galima aplankyti iki spalio 29 d., vėliau ji keliaus į kitus Lietuvos miestus (Šilutę, Kauną, Vilnių ir kt.)
