Skvarbus uniformuoto vyro žvilgsnis menkai apšviestoje patalpoje – toks vaizdas pasitinka lankytojus, atvėrus vienos kameros duris. Muziejaus kūrėjai tikina, kad būtent tokiuose tamsiuose kabinetuose pliko betono sienomis prieš gerą pusšimtį metų ir vykdavo tardymai, kankinimai.
Į akis kaliniams plieksdavusi stalinė lempa – autentiška, kaip ir stalas, pasak muziejininkų, tikrai stovėjęs šiame pastate.
Autentiški ir kitoje kameroje eksponuojami kalinių gultai, tik ne visiems čia kalėjusiems tekdavo ant jų gulėti. Teigiama, kad kartais vos 12 kvadratinių metų ploto kamerose būdavo kalinama iki 13 žmonių. Jiems ir ant pliko betono grindų būdavo ankšta.
„Drėgmė, rūsys, kaip atsiminimuose žmonės rašo, duona supelėdavo per parą. Netgi valgį, sriubą atnešdavo jiems senuose, moliniuose gėlių vazonuose, kurių dugnai užkišti su paprastu skuduru. Ir tų indų nieks neplaudavo. Įsivaizduojate, koks žmogui būdavo pažeminimas“, – pasakojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus muziejininkas Saulius Karalius.
Muziejininkas pasakoja, kad žmonės čia kalėdavo nuo kelių mėnesių iki pusmečio. Nepatvirtintais duomenimis, vidiniame kieme galėjo vykti ir egzekucijos.
„Dokumentais šito mes patvirtinti negalime, tačiau yra žmonių prisiminimai. Jie pasakoja, kad yra įtarimų, kad žmonės buvo čia net ir šaudomi. Kieme prie sienos, kur dabar muitinės garažai, buvo ir lavoninė“, – sakė S. Karalius.
Teigiama, kad šiose kamerose nuo 1945 iki 1954 metų kalėjo daugiau kaip 8 tūkst. žmonių. Tiksliai žinomos 244 pavardės – jos surašytos ant kameros sienos.
Kitąmet, jei savivaldybė skirs reikiamus 60 tūkst. litų, trečiojoje kameroje tikimasi įrengti pagrindinę ekspoziciją, kurioje bus nuotraukos, kalėjusiųjų bylos, žemėlapiai, garso ir vaizdo medžiaga.
Muziejaus įkūrimą iniciavusios Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovas sako, kad nepaisant čia vykusių žiaurumų, daug persekiotų žmonių Klaipėdoje rado ir prieglobstį.
„Pokariu, kai prasidėjo Lietuvoje deportacijos, suėmimai, žmonės stengėsi pasislėpti. O Klaipėda buvo ištuštėjęs miestas, tad jie stengėsi ištirpti čia tarp atvykusių rusakalbių kolonistų, tarp kitų čia sukeltų žmonių. Jie ieškojo legalių, nelegalių būdų čia įsidarbinti, prisiregistruoti ir tokiu būdu susitvarkyti savo gyvenimus“, – sakė Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Vytautas Pranciškus Mickus.
Muziejus įkurtas muitinės patalpose, todėl lankyti jį kol kas galima tik iš anksto susitarus.
