Vokietijoje gyvenanti ir kurianti Patricija Gilytė savo kūrybą pastarąjį dešimtmetį skiria miestams. Parodoje „Ekvinokcija“ menininkė pristato šiemet Klaipėdoje sukurtą instaliaciją „Equinox K-7392“ ir instaliaciją „Tri-Galaxian L-4116“ (2014 m.), skirtą Linco miestui Austrijoje.
„Dešimt metų dirbu kaip reziduojanti menininkė, keliauju iš vienos šalies į kitą. Kūriniai atsiranda tai vietai, kurioje esu, kažkuriam Europos miestui. <...> Instaliacija, technika, kuria dirbu, tai tūkstančiai nuotraukų, kurias jungiu į filmą. Sudėliojau didesnį plotą iš arbatinių žvakučių ir jas uždegant arba užgesinant pagal scenarijų gaunasi tarsi filmas, jis bus projektuojamas ant sienų“, – pasakojo kūrėja, kuriai atspirties tašku, kuriant šią parodą, tapo rudens lygiadienis.
Skirtingais metų laikais rezidavusi Klaipėdoje, menininkė stebėjo miestą kaip visumą ir kartu analizavo atskirus lygmenis – spalvas, garsus, srautus, nuotaikas, emocijas, taip pat stabilias, lėtai kintančias formas – architektūrą, bei atsikartojančias formas – uosto elementus. Šiuos stebėjimus ji perkėlė į vaizdus sustabdyto kadro animacijoje (angl. stop motion), panaudojusi 7 392 žvakutes. Uždegant arba gesinant atskiras žvakutes buvo kuriamas vizualus miesto kaip kintančio žvaigždyno pasakojimas.
„Kadangi nuolat negyvenu Klaipėdoje, atvykusi pirmiausia stebiu miestą, po kurio laiko pradedu atpažinti jam būdingas formas, suvaldyti jas, klasifikuoti pagal tam tikrus kriterijus ir mąstyti, kaip juos panaudosiu būsimame kūrinyje. Sustoju ties man naujais vaizdais, tampančiais mano pačios atradimais, nors klaipėdiečiams jie galbūt seniai virtę miesto rutina: kirai ant Liepų gatvės namų stogų, sekmadieniniai varpai pašto bokšte, susiliečiantys laivų siluetai... Tam tikrus mieste užfiksuotus elementus aš vėliau įjungiu į taškinius žvakučių piešinius, ir žiūrovai, gal ir neatpažindami konkrečių fragmentų, gali atrasti save toje visumoje.
Pagrindinė mano kūrinio vizuali žinia – judėjimas, trajektorijos. Miestą aš lyginu su galaktika. Jei nebūtų žmonių, miesto galaktika sustotų, neplauktų laivai, nutiltų Biržos tilto dunksėjimas, gatvės sustingtų ir liktų tik saulės metamo šešėlio judėjimas pastatų paviršiais... Ir tik kosminės galaktikos suktųsi toliau. Kiekvienas žmogus, judantis mieste, vykstantis į darbą, keliaujantis krantine ar vedžiojantis šunį, vežantis prekes, ruošiantis kavą, renkantis šiukšles, stovintis ir laukiantis autobuso, stebintis bangas pakrantėje, tampa miesto judesio, miesto gyvybės dalimi, tampa atskiru šviesotaškiu“, – apie Klaipėdai skirtą kūrinį pasakoja menininkė.
Instaliacijos „Equinox K-7392“ garso takelį sukūrė kompozitorius ir atlikėjas, garso menininkas Donatas Bielkauskas-Donis. Projektas buvo įgyvendintas Vakarų laivų gamykloje – čia menininkei ne tik buvo suteiktos patalpos, bet ir sudarytos visos sąlygos kūrybai. Fiksuoti procesą P.Gilytei padėjo techninė komanda: Nerijus Jankauskas, Pavel Ochrimenko, Loreta Patašienė, Andrius Pelakauskas.
Patricijos Gilytės instaliacijų paroda „Ekvinokcija“ bus atidaryta šį penktadienį, 18 val.
Į Mėnulį nenuskrido
KKKC Parodų rūmuose penktadienį atidaroma ir dar vieną performansų platforma – „Moterys mėnulyje“. Jos kuratorės – Denise Ackerl ir Laima Kreivytė.
Šiemet sukako 50 metų, kai žmogus išsilaipino Mėnulyje. Nuo 1969 m. iki 1972 m., kai programa buvo nutraukta, Mėnulio misijose dalyvavo 12 vyrų. Nors misijai buvo ruošiamos ir 13 moterų, jos sudalyvauti „nespėjo“.
Mėnulis parodos dalyvėms yra atspirties taškas kalbėti apie žvilgsnį (teleskopinį, mikroskopinį, panoptinį, asmeninį), erdvines praktikas (vidinės ir išorinės erdvės dialektika, ribų transgresija) ir kūno dinamiką neįprastose situacijose (nesvarumas ir kt.). Menininkės taip pat gilinasi į žinojimo, galios ir lyties klausimus, pasitelkdamos mokslinius tyrimus ir mitologinius pasakojimus.
Ši eksperimentinė paroda svarbi ne tik dėl žmogaus galimybių, technologijų ar tolimo dangaus kūno tyrimų, bet ir dėl pasikeitusios žiūros.
„Svarbiausias dalykas, atsitikęs skrendant į Mėnulį, buvo visai ne tas, ko tikėjosi NASA. Astronautams buvo parengtos užduotys, ir viena jų – nufotografuoti Mėnulį. Bet žymiausia, daugiausiai reprodukuojama nuotrauka tapo visai ne žmogaus Mėnulyje, o kylančios Žemės fotografija (Earthrise), kuri net nebuvo įtraukta į misijos planą. Žmonės pirmą kartą istorijoje pamatė savo planetą iš kosmoso – kokia ji trapi ir pažeidžiama. Skrendant į Mėnulį buvo atrasta Žemė. Tai ypač aktualu dabar, kai klimato atšilimas kelia naujus iššūkius“, – sako organizatoriai.
Mėnulis daugelyje kalbų yra moteriškos giminės, o lietuvių – vyriškos. Kaip kalba, moksliniai ir populiarūs vaizdiniai, fantastika, kino filmai, muzika, veikia mūsų svajones ir gyvenimą? Menininkėms pradėjus Mėnulio misiją, atsiveria nauji ateities scenarijai.
Parodoje dalyvauja erdvės problemas tyrinėjančios menininkės iš Didžiosios Britanijos, Suomijos, Austrijos, Kanados ir Lietuvos: Denise Ackerl, Dovilė Dagienė, Dileta Deikė, Eleanor Duffin & Jo Lathwood, Eglė Grėbliauskaitė, Aurelija Maknytė, Dalia Mikonytė, Eglė Ridikaitė, Marija Teresė Rožanskaitė, Laisvydė Šalčiūtė, Valerie Tiefenbacher, Hanna Timonen, Naomi Woo, Birutė Zokaitytė, „Cooltūristės“ ir kt.
Paroda veiks iki spalio 6 dienos.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).
