14 val. nuo Tiltų gatvės pradžios ties senuoju turgumi prasidės persirengėlių eisena. Tuntas kreivadančių, kumpanosių, kuprotų, šleivų, raguotų, barzdotų, keisčiausiai apsirėdžiusių būtybių trauks senamiesčio grindiniu į Teatro aikštę. O ten jau šeimininkaus Lašininis su Kanapiniu, gardžiai kvepės verdamas šiupinys, kepami blynai ir kiti riebūs bei saldūs skanėstai.
Jei Užgavėnių nešvęsi, tais metais nuo nelaimių neatsiginsi: gyvuliai išdvės, javai blogai derės, namiškiai sirgs, visokios kitokios negandos pristos.
„Į Užgavėnių šventę kiekvienam verta ateiti su kauke, nes čia žiūrovų nebūna, visi pokštauja, kvailioja, vienas kitam išdaigas krečia, o ant kaukėto pokštininko ar „piktadario“ niekas nepyksta“, – sako organizatoriai. Į bendrą šventės vyksmą susirinkusius įtrauks folkloro ansambliai: „Alka“, „Kuršių ainiai“, „Senoliai“, „Alkiukai“, „Kuršiukai“, „Vorusnėlė“, Etnokultūros centro jaunimo folkloro grupė, Klaipėdos universiteto IV kurso etnologai. Tik vargu ar kas juos po vestuvininkų, žydų, čigonų, daktarų, velnių, raganų, giltinių meškų, gervių ir kitomis kaukėmis atpažins.
Teatro aikštėje Užgavėnių šventės metu įsikurs fotostudija „Dėdeli veizuolaa, dontis kap varguonaa“, atsidarys įspūdingas podiumas, kuriuo žygiuos patraukliausios šventės „asabos“, veiks vaikų linksmybių kampelis, žydų turgeliai, vyks ištvermės rungtynės „Stiprus kaip vištos plaukas“ ir kiti Užgavėnių monai. Organizatoriai žada, kad persirengėliai krės įvairiausius „šposus“, dainuos, šoks, improvizuos – linksminsis taip, kad išbudintų visas gyvybines galias, išvarytų žiemos demonus, pažadintų šalčio sukaustytą žemę naujai gyvybės pradžiai. „Per Užgavėnes reikia kuo daugiau rėkauti, švilpti, cypti, trepsėti, žvangėti, skrabėti, belsti – triukšmą kelti. Triukšmavimas ne tik pažadina žemę iš stingulio – tai pati geriausia priemonė piktosioms dvasioms nuvyti“, – primena Klaipėdos etnokultūros centro atstovai.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Užgavėnės mieste |
Visus perrėkti bandys Lašininis ir Kanapinis. Šiais metais jie išsiskirs ne tik savo kūno formomis, bet ir kalba. Kalbėdami skirtingomis tarmėmis, Lašininis ir Kanapinis netruks įsivelti į konfliktą. Per didelį nesusikalbėjimą užvirs nuožmi kova, kurios baigtį lengva nuspėti. Kanapiniui nugalėjus Lašininį, dar reikės atsikratyti Morės bei jos mirtimi prišaukti žiemos pabaigą, gyvenimo negerovių, nesklandumų, niūrios praeities pabaigą.
Senoliai sakydavo: „Jei Užgavėnių nešvęsi, tais metais nuo nelaimių neatsiginsi: gyvuliai išdvės, javai blogai derės, namiškiai sirgs, visokios kitokios negandos pristos“. Tad, anot šventės sumanytojų, geriau nerizikuoti – reikia gerai užsigavėti ir bėdų neturėti.
