Klaipėdiečiai neturėtų praleisti unikalios progos iš arčiau pažinti šią talentingą ir labai šiuolaikišką rašytoją, pakalbėti apie dalykus, kuriuos mums priminė ar, kaip dabar madinga sakyti, aktualizavo jos kūrinys. Romaną Lietuvoje jau perskaitė kelių kartų žmonės – ir autorės bendraamžiai, ir politinius lūžius pergyvenusi karta, ir jaunimas. Kūrinys yra apie kartų ryšį, jo tvirtąsias ir silpnąsias grandis, apie meilę ir smurtą, pastangas neleisti sugriauti savo pasaulio ir harmonijos ilgesį. Romane vyrai beveik nematomi, jie tarsi sąmoningai patraukiami į antrąjį planą, bet jie yra. Yra jų primestas žiaurus žaidimas, vadinamas politika, karu, valdžia, galia, ir jis, deja, ne virtualus. Jame luošinami ne animaciniai personažai, o gyvi žmonės, pirmiausia moterys ir vaikai, mergaitės, kurių įsčios subrandins naują kartą. Jame žūsta ir patys vyrai.
Atsisakyti savo pienu maitinti kūdikį – tokia metaforiška išeitis, kurią autorė pasiūlė savo herojei. Ar ji gelbsti? Ką ir nuo ko gelbėjame? Kodėl? Kodėl kalbame apie tai būtent dabar, rodos, šventinę dieną, kai turime džiaugtis laisve, pagerbti didvyrius ir apmąstyti savo vietą tautoje ir valstybėje? Apie visa tai ir daug apie ką galėsim pakalbėti susitikę. Tiems, kurie dar nespėjo perskaityti šios knygos, patariame užsukti į bibliotekas.
Vakaras vyks lietuvių ir latvių kalbomis. Vedėja ir vertėja Dalia Kiseliūnaitė.