Į susitikimą I.Simonaitytės bibliotekoje atvyko gausus būrys kultūros žmonių, ypač nevyriausybinių organizacijų atstovų. Iš savivaldybės atstovų nesulaukta, atvyko tik keli tarybos, Seimo nariai. Tačiau ministerijos atstovai pabrėžė, kad savivaldybės atstovai ir nebuvo kviečiami, norėta pabendrauti su pačiais kultūrininkais.
S.Kairys pristatė nevyriausybinio sektoriaus projektų finansavimo tendencijas. Paaiškėjo, kad Klaipėdoje nepanaudota apie trečdalis „Kultūros paso“ projektui skirtų lėšų.
Jis teigė nusivylęs Klaipėdos sprendimu nebetęsti bendradarbiavimo su Prancūzijos ambasada. Ši draugystė tęsėsi septynerius metus.
Anot ministro, tai liūdina kalbant apie diplomatinę perspektyvą, taip pat įvertinant tai, kad rudenį, po Paryžiaus olimpinių žaidynių, Prancūzijoje tris mėnesius vyks Lietuvos kultūros sezonas, tačiau kiek Klaipėdos bus tarp dalyvių, nežinia. Pasak S.Kairio, panašu, kad tvarias partnerystes ateičiai Prancūzijoje „pasiims“ Vilnius, Kaunas, o Klaipėda gali likti paraštėje.
Jis priminė, kad vyksta atranka į Europos kultūros sostinės rinkimus.
Ministras nerimauja, kad Klaipėda gali nedalyvauti atrankoje dėl Europos kultūros sostinės vardo 2027-aisiais, o rudenį veikiausiai neprisistatys ir Lietuvos kultūros sezone Prancūzijoje, taip prarasdama tarptautiškumą – to pasigenda ir vietos kultūros bendruomenė.
Klaipėda kas dvylika metų vykdomoje atrankoje kultūros sostinės vardui pelnyti pastarąjį kartą buvo parengusi stiprią programą, sukūrė stiprią konkurencinę aplinką, sako S.Kairys.
„(...) koks tai procesas, kokią konkurenciją davė Klaipėda – vyko miestai pasisemti gerųjų pavyzdžių, įsidiegti savo savivaldybėse. Bijau, kad jei nesulauksime, Klaipėda gali prarasti tarptautiškumo dėmesį, nes tas polėkis buvo geras“, – teigė S.Kairys.
„Būtų prasta žinia valstybei, jei Klaipėdos nebūtų konkurse, o šis konkursas apie stiprią kultūrinę bendruomenę, NVO, viešąsias įstaigas, apie supratimą, kokį vaidmenį kultūra gali vadinti viso miesto gyvenime“, – teigė jis.
Pasigendama savivaldybės iniciatyvos
Ministras priminė Klaipėdos Senojo pašto pastato istoriją. Pasigendama savivaldybės iniciatyvos.
„Už 2,3 mln. Kultūros ministerija išperka, duoda 7 mln. tvarkybai. Imk, daryk ir galutiniame projekte atitenka tau. Mano galva, savivaldybė turi rodyti didesnę iniciatyvą“, – teigė ministras.
Kas kelia nerimą menininkams?
Kaip teigė Menininkų organizacijos „Žuvies akis“ pirmininkė, menotyrininkė Goda Giedraitytė, labiausiai pasigendama dialogo su vietos valdžios. Anot jos, didžiausią nerimą kelią savireguliacinis mechanizmas – kaip bus vertinami kultūros projektai, ar vertintojai turi pakankamai kompetencijos.
„Nusibodo tas stereotipas, kad kultūra yra finansų švaistymas. Šitą retoriką, nežinau, kaip ministerija gali pakeisti, reikia suprasti, kad sportu mes džiaugiamės, bet kultūra yra lėšų švaistymas. Kodėl?“ – kėlė klausimą ji. Būtent tokią retoriką ir savo feisbuke išplėtojo dabartinė viceministrė Lina Šukytė-Korsakė.
Šokio teatro įkūrėja Agnija Šeiko ministrui teigė įžvelgianti Klaipėdoje keletą problemų, o tarp jų – tarptautiškumo siaurėjimą.
„Matyčiau keletą problemų, kurios stipriai išryškėja Klaipėdoje – tarptautiškumo mažėjimą ir jo kaip prioriteto mažinimą, tarsi fokusuojamasi į lokalių produktų kūrimą ir aptarnavimą Klaipėdoje, kas įtraukta į visų organizacijų veiklą, tačiau tas punktas, tarsi dalyvavimas projektuose, gastrolės, dalyvavimas kažkokiuose tinkluose nebėra prioritetas“, – kalbėjo A.Šeiko.
Ji teigė neketinanti aptarinėti savivaldos pozicijos apie NVO sektorių ir neva pinigų švaistymą kultūrai, tačiau siūlė ministerijai išryškinti NVO sektoriaus svarbą, akcentuoti, kad jis yra lygiavertis žaidėjas.
Finansavimas – vienas mažiausių
Asta Pakarklytė, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė, pristatė kultūros finansavimo rodiklius, kurie nepalankūs Klaipėdos savivaldybei. 2022-aisiais Klaipėdos miesto savivaldybė kultūros biudžetui skyrė 8 mln. eurų, t.y. 2,7 proc. viso biudžeto. Šalies savivaldybių vidurkis yra apie 6,11 proc. Mažesnį procentą biudžeto kultūrai skiria tik Vilniaus miesto savivaldybė.
Daugiausiai finansavimo gauna Klaipėdos jaunimo teatras, Klaipėdos lėlių teatras, menininkų grupė „Žuvies akis“.
Tyrimai rodo, kad klaipėdiečiai prastai vertina kultūrinį prieinamumą.
Ministras apie savo planus aplankyti Klaipėdą ir susitikti su bendruomenėmis pranešė praėjusią savaitę, kai kilo ažiotažas po vicemerės L.Šukytės-Korsakės interviu Lietuvos radijui.
Jos pasisakymai apie kultūros prioritetus ir iškeltą pavyzdinį renginį – Jūros šventę – sukėlė pasipiktinimą tarp kultūros žmonių.
