„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Klaipėdos etnokultūros centras pelnė premiją už mėgėjų meno ir etninės kultūros puoselėjimą

Klaipėdos etnokultūros centras jau daugiau kaip tris dešimtmečius nuosekliai dirba siekdamas supažindinti miestiečius bei miesto svečius su Mažosios Lietuvos etnografinio regiono unikalia istorija, tradicijomis bei papročiais, pristatydamas Lietuvos nematerialųjį kultūros paveldą, bei UNESCO saugomas pasaulio nematerialaus kultūros paveldo vertybes.
Klaipėdos etnokultūros centras
Klaipėdos etnokultūros centras / Organizatorių nuotr.

Etnokultūros centras mieste ir Klaipėdos krašte tapo reikšmingu etninės kultūros sklaidos centru: renginių įvairove ir prieinamumu sudomina jos nepažįstančius, susidomėjusiems atskleidžia etninės kultūros daugiasluoksniškumą, padeda joje surasti savo tapatybę, nuolat besidomintiems – tenkina poreikį pažinti giluminius etninės kultūros sluoksnius.

Per pastaruosius penkerius metus Klaipėdos etnocentro iniciatyva bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu parengtos ir į Nacionalinį sąvadą įtrauktos keturios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono nematerialaus kultūros paveldo vertybių bylos – Mažosios Lietuvos delmonas, Lietuvininkų dainavimo tradicija, Mažosios Lietuvos muzikavimo tradicija, Šiupinio šventė. Etnokultūros centras nuolat rūpinasi šių vertybių išsaugojimu, sklaida, organizuoja jų pristatymui skirtus renginius, įgyvendina jų pristatymui įvairiomis formomis skirtus projektus.

Domo Rimeikos nuotr./Klaipėdos etnokultūros centras
Domo Rimeikos nuotr./Klaipėdos etnokultūros centras

Organizuojant didžiąsias kalendorines šventes – Užgavėnes, Atvelykį, Jonines – centras nuolat ieško naujų formų ir išraiškų tradicinių elementų pristatymui, tai nelieka nepastebėta, renginiai sutraukia tūkstančius klaipėdiečių ir miesto svečių.

Kas antrus metus Klaipėdoje šurmuliuoja Etnokultūros centro rengimas analogo Lietuvoje ir Europoje neturintis Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“, pristatantis UNESCO saugomo nematerialaus kultūros paveldo žodinės ir muzikinės kultūros, unikalaus liaudies meno pavyzdžius. Festivalyje įvairiomis formomis pristatomos vertybės įtrauktos į UNESCO apsaugos konvencija reglamentuotus sąrašus bei nacionalinius kitų šalių nematerialaus kultūros paveldo sąvadus. Nuo 2017 m. kas antrus metus organizuojamo festivalio renginiuose: koncertuose, teatro pasirodymuose, edukacijose, parodose, diskusijose, amatų pristatymuose kasmet sulaukiame per 24 tūkst. žiūrovų, kurie turi galimybę iš arti pažinti tradicinę įvairių pasaulio šalių kultūrą. Festivaliui suteiktas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažas.

Centre laukiami įvairaus amžiaus ir socialinių grupių lankytojai, jame organizuojamos veiklos skirtos ir patiems mažiausiems – lopšinės ir žaidinimai besilaukiančioms ir mamoms su mažyliais, įvairios dirbtuvės ir užsiėmimai mokyklinio amžiaus vaikams, bei klubai (tradicinių šokių, dainavimo studijos, tradicinių rankdarbių kursai) jaunimui, suaugusiems bei senjorams.

Nuo 2016 m. senamiesčio Meno kiemo dirbtuvėse vykdomos tęstinio projekto „Mažosios Lietuvos amatystė“ veiklos: veikia atviros amatų dirbtuvės, Delmonų ir Audimo galerijos, kuriose eksponuojami Mažosios Lietuvos tautiniai kostiumai, jų dalys, nuolat demonstruojami siuvinėjimo bei audimo amatai.

Klaipėdos etnokultūros cento nuotr./Klaipėdos etnokultūros centras
Klaipėdos etnokultūros cento nuotr./Klaipėdos etnokultūros centras

Kas antri metai rengiama regioninė vaikų ir jaunimo etnokultūrinė kūrybinė stovykla „Vėlungis“: etnomuzikavimo meistriškumo kursai vaikams ir jaunimui, tradicinių šokių, amatų mokymai, regiono pažinimas keliaujant, susitinkant su įdomiais krašto žmonėmis.

Įstaigoje veikiantys pirmos – aukščiausiosios mėgėjų meno – kategorijos folkloro ansambliai „Alka“, „Alkiukai“, „Kuršių ainiai“, „Kuršiukai“, tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis „Senoliai“ savo inovatyvia, įtraukia veikla buria folkloro mėgėjų bendruomenę mieste, aukščiausiu lygiu reprezentuoja Mažosios Lietuvos tradicijas Klaipėdoje, Lietuvoje ir už jos ribų. Klaipėdos etnokultūros centro kolektyvai vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo rengti ir pristatyti teatralizuotas tradicijų pristatymo programas, tai neliko nepastebėta – visi kolektyvai yra įvertinti aukščiausiu mėgėjų meno apdovanojimu Lietuvoje – Aukso paukšte.

Folkloro ansamblių „Kuršiukai “, „Alkiukai“ meno vadovų parengti jaunieji atlikėjai nuolat tampa Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ laureatais bei diplomantais . Bendradarbiaujant su LNKC įrašyta ir išleista instrumentinių kūrinių plokštelė „Mažosios Lietuvos tradicinė muzika“, ansamblių įrašų albumai.

Klaipėdos etnokultūros centras džiaugiasi, kad nuosekli ir aktyvi centro veikla sulaukė šio svarbaus įvertinimo ir toliau bursime Klaipėdos bendruomenę Mažosios Lietuvos folkloro, papročių, tradicijų, amatų pažinimui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“