Vasario mėnuo jau šaukiamas vasariškos nuojautos vardu, tačiau per jo šalčius bei pūgas dar labai reikia saugoti save pačius ir būstus, kuriuose glaudžiamės.
Susitikimo metu bus pasakojama apie dvi kalendorines datas – vasario 2-ąją minimas Grabnyčias bei vasario 5-ąją Šv. Agotos dieną.
Grabnyčių žvakės saugo nuo žaibo ugnies ir perkūnijos trenksmo. Palydi kelionėje į Amžinąją Tėviškę.
„Šventosios Agotos ugnis – prisijaukinta, įkurdinta namų židinyje, atiduota į moters, gerosios vaidilutės, rankas, per kurias ateina duona mūsų kasdieninė. Be to – Šventosios Agotos pašventinta duona sulaiko kerštingąsias gaisro ugnis. Apie tai daug pasakota, o ir dabar dar atsiranda liudininkų, mačiusių jos nepaprastas galias. Šios duonos motinos įdėdavo į kišenę išlydimam į karą ar į platų pasaulį vaikui. Dabartinės močiutės kartais kukliai įdeda trupinėlį į automobilio dėtuvę – kad nors jis apsaugotų kelyje", – pasakojo etnologė G. Kadžytė.
Tarp šių dviejų – Grabnyčių ir Šv. Agotos – dienų kukliai įsiterpia gerokai primirštas šventasis Blažiejus, bandantis padėti mums atsilaikyti prieš dažniausiai kankinančias peršalimo – kaklo ir gerklės – ligas. Kadaise pas jį eita su linų pluoštais ir eglių šakelėmis.
Apie visa tai ir bus kalbama susitikime „Grabnyčios, šv. Blažiejus, šv. Agota liaudies tradicijoje”.
