R. Karpis teigė, kad šiuo projektu gali prisiliesti prie savo šaknų ir įprasminti iki Antrojo pasaulinio karo egzistavusią žydų kultūrą. Daugelio dainų tekstų autoriai glaudžiai susiję su Vilniaus ir tuometinės Lietuvos istorija, jie buvo aktyvūs kultūros veikėjai. Tad klausytojai turės unikalią galimybę išgirsti retai atliekamus nepaprasto grožio ir turinio kūrinius.
Dainininkas pasakojo, kad šias dainas girdėjęs nuo vaikystės, jas dainuodavo močiutė ir tėvai. Studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje metais jas atlikti skatino ir dėstytojai. Dainų turinys ir prasmės atlikėjui atsiskleidė pamažu, tai padėjo suvokti tuometinės Lietuvos žydų bendruomenės gyvenimą: „Iš dainų gali susikurti įspūdį, įsivaizduoti, kaip viskas atrodė tais laikais“.
Idėja surinkti dainų repertuarą jidiš ir hebrajų kalbomis kilo jau seniai. Rafailas ir Darius buvo kurso draugai, tad pianistas susidomėjo dainininko atliekamomis žydų dainomis. Dainas atlikėjai rinko keletą metų, kol parengė bendrą programą. Joje skamba kūriniai, sukurti laikotarpiu nuo XIX amžiaus pabaigos iki XX amžiaus vidurio. Beje, ši dainų programa jau įrašyta, atlikėjai planuoja išleisti kompaktinę plokštelę.
Mintis atlikti žydų dainas netradicine sudėtimi ir nuspalvinti šią muziką džiazo spalvomis kilo Arkadijui Gotesmanui. Pirmą kartą visi kartu – R.Karpis, D.Mažintas, A.Gotesmanas ir P.Vyšniauskas – programą išpildė praėjusiais metais Joniškio sinagogoje.
Pasak D.Mažinto, Klaipėdoje atlikėjai pristatys publikai istorinį muzikinį paveldą, jos pagalba padės prisiliesti prie tuometinio gyvenimo. „Prieškario metais Lietuvoje buvo plačiai paplitusi jidiš kalba bei žydų kultūra. Tuomet ja kalbėjo ir ne žydų tautybės inteligentai. Šiais laikais tai – mirštanti kalba. Net Izraelyje retai galima sutikti žmogų, mokantį šią senąją litvakų kalbą. Todėl vienas iš šios programos tikslų – prisiminti kadaise gyvavusią kultūrą, pristatyti publikai ne tik klasikinį dainų variantą (balsui ir fortepijonui), bet nuspalvinti jį džiazo improvizacijomis, tuo būdu dar labiau praturtinant šios muzikos skambesį“, – teigia Darius.
Programos ašimi taps žydų malda už mirusiuosius, paremta Maurice'o Ravelio kūriniu „Kaddish“. Atlikėjų manymu, koncertas turėtų būti įdomus ne tik džiazo muzikos mylėtojams, bet ir tiems, kurie neabejingi klasikinei muzikai, taip pat tiems, kuriems įdomus šių dviejų žanrų junginys. Tai bus nepertraukiama, kreatyvinė muzikos sintezė, kuriama dviejų improvizuojančių atlikėjų ir dviejų klasikinės muzikos atstovų. Retai Lietuvoje skambančios dainos, nuspalvintos džiazo spalvomis, virs skambančia malda.
