Pirmasis gegužę skirti Marijos garbei sumanė Ispanijos karalius Alfonsas X-asis (1239–1284). Italijoje šio pamaldumo pradininkais buvo šventieji Pilypas Nėris (1515–1592) ir Karolis Boromėjus (1538–1584). Matydami, kaip pavasariui veikiant sukyla žmonių jausmai, jie sumanė juos pajungti aukštesniems tikslams.
Eidami nuo savo oratorijos iki Didžiosios Marijos bazilikos Romoje linksmai giedodavo Marijos litaniją (dar vadinamą Loreto litanija), prijungdami giesmių. Vėliau jų pavyzdžiu pasekė keli vienuolynai. Jau tada buvo nustatyta tvarka: gėlėmis puošiamas Marijos altorėlis, ir meldžiamasi.
Tradicinių Mojavų renginio svečiai kantičkinių giesmių ansamblis „Bromos“ – tai jauni žmonės, susibūrę gilintis į kantičkų ir liaudies giesmių tradicijas bei tyrinėti liaudiškojo pamaldumo praktikų.
Kolektyvas susibūrė 2022 metais.
Giesmininkai – iš įvairių Lietuvos kampelių į sostinę suvažiavę studentai, jaunimo folkloro kolektyvų dalyviai, muzikantai. Tai etninę kultūrą pamilę žmonės, greta pasaulietinio folkloro trokštantys pažinti ir katalikiškąjį kultūros paveldą. Ansamblio vadovas – Matas Macevičius.
Kantičkų – iš senųjų maldynų giedamų giesmių – „Bromos“ mokosi klausydamiesi archyvinių įrašų, lygindami tekstų redakcijas, gilindamiesi į tekstų prasmes, studijuodami jų senovinę leksiką, atlikimo manierą ir specifiką.
Vos per ne pilnus vienerius veiklos metus „Bromos“ jau išvyko į tautosakos ekspediciją, dalyvavo liaudiško giedojimo festivalyje/stovykloje „Giedu giesmelę“ Telšiuose, tarnavo Šv. Mišiose.
