Uostamiestyje gyvenanti kūrėja – ne iš tų klaipėdiečių, kurie prie jūros nukanka tik kartą per metus. Dar dažniau grafikė prie jos sugrįžta mintimis ir kūrybinėje veikloje mielai renkasi pajūriui būdingus motyvus: kriaukles, akmenis, plunksnas, nugludintus medžio gabalėlius. Juos T. Šlimaitė perkelia ant cinko plokštelių.
„Oforto klišė yra įtrinama dažais, ir ant popieriaus spaudžiama net kelis šimtus kartų, todėl kartais vaizdai kartojasi, primindami apie neribotas grafikos galimybes ir jos savitumą, – technikos subtilybes ir kūrinių sumanymus komentavo menininkė. – Darbas, sudarytas iš mažų kvadratų, yra deformuotas, transformuotas, neturintis logiškos sekos, bet atspaudų kartojimas įveda tvarką ir sistemą. Vyksta amžinoji kova tarp racionalumo ir emocijos. Sumaištį numalšina tik jūra, kuri nugludina, niveliuoja ir ramina, tik jos dėka dingsta nerimas, baimė, grįžta vidinė ramybė ir pusiausvyra.“
Kupiškio rajono Nuriūnų kaime gimusi, Plungės meno mokykloje bei Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje mokiusis kūrėja sako, kad grafikos technika ją sužavėjo mistiškumu, paslaptingumu, kaprizingumu. Vilniaus dailės akademijoje grafikos bakalauro ir magistro studijas baigusi T. Šlimaitė pagal „Erasmus“ programą studijavo Italijos aukštojoje mokykloje „Accademia Di Belle Arti Di Urbino“, tobulinosi „Helnaes pa Hojskole“ mokykloje Danijoje.
Šešias personalines parodas surengusi T. Šlimaitė aktyviai dalyvauja ir grupinėse parodose bei projektuose, kurių naujausias – neseniai KKKC Parodų rūmuose vykusi grafikos paroda „Vaizdų archyvai“.
Paroda „Jūros gelmėse“ pasižvalgyti po KKKC Meno kiemo langus kvies iki lapkričio 24 d.
