Petronijaus veikalas „Satyrikonas“, parašytas I a. lotynų kalba, – vienas įdomiausių romėnų literatūros kūrinių. Ne tik dėl to, kad kai kas abejoja Petronijaus autoryste. Neišdildomą įspūdį palieka taiklus humoras, išskirtinės situacijos, netradiciniai herojų paveikslai. Petronijus, regis, šaiposi iš visko be išimties, kritikuodamas savo laikų visuomenę. Romaną galima būtų pavadinti hedonizmo biblija su daugybe meilės scenų, atlaidžiu požiūriu į homoseksualumą ir biseksualumą bei sekso vergus. „Satyrikone“ taip pat yra poetiškai pavaizduotų piktnaudžiavimo pinigais ir puikybės scenų, didelę veikalo dalį užima besaikio puotavimo vaizdai, ir visa tai neapsieina be pašaipos ir ironijos.
Koliažų paroda „Satyrikonas“ nėra tiesmuka Petronijaus knygos iliustracija. Jiems sukurti autorius naudojo XX a. trečiojo–ketvirtojo dešimtmečių medžiagą, ir būtent todėl jis vengia prisiimti šių darbų autorystę. Pasak menininko, jis pasirinko laisvę likti anonimu, vadovaudamasis dviem manifestais: „Išradėjų manifestu“ ir „Konkretaus meno manifestu“, kurių tekstai eksponuojami ir parodoje. Iš šių manifestų sužinome, kad menininkas neturi pasirašyti ant meno kūrinių. Ten taip pat skaitome: „Neieškok ir nerask: išrask.“
Menininko vaizduotė atvedė jį į kūrybinį žaidimą su XX amžiaus pradžios kolekcija, naudojama koliažams sukurti, – nuotraukomis, žurnalų iškarpomis, reklama, atvirukais, peiliais, plunksnomis, sagomis ir t. t. „Prisitaikydami prie pagrindinių romano veikėjų, koliažai tampa tikrai spalvingi vizualiąja prasme. Vieni turtingi smulkių detalių, skirtingų formų ir faktūrų, o kompozicijose atsiranda keli planai, gyliai, interpretuojamą tekstą iš „Satyrikono“ padalijantys skerspjūviais. Kitų vizualinė kalba kupina nutylėjimų – vos keletas detalių, subtiliai sukomponuotų trimatėje kūrinio erdvėje, neretai estetiškai įvedant tipografinius elementus, žadina žiūrovo vaizduotę ir paskatina kurti dar vieną parodoje pasakojamos istorijos versiją“, – apie parodą rašo Ainė Jacytė.
Šalia kiekvieno koliažo pateikiamas ir kūrinį inspiravęs tekstas iš „Satyrikono”. Lietuviškam tekstui parodos autorius pasinaudojo Jono Dumčiaus vertimu. O štai į anglų kalbą, užuot tiesiog pasikliovęs jau esančiais vertimais, šiai parodai tekstus išvertė pats menininkas. Naujo vertimo poreikis jam kilo dėl daugybės reikšmių, kurias Petronijus sukūrė pasitelkdamas išradingą žodyną. Akivaizdu, kad meninių paieškų metu atrastos papildomos žodžių prasmės jam suteikė galimybę sukurti paveikslą taip, kad būtų vizualizuojamos konkrečios „Satyrikono“ reikšmės.
Paroda veiks iki 2022 m. kovo 13 d.
