Pakanka paminėti kelias iš keliasdešimties pačių ryškiausių dainininkų ar grupių, ir jau tūkstančiai gerbėjų prisimena charizmatiškąjį vyruką, atlikusį iš koto verčiančias solo partijas jų anšlaginiuose pasirodymuose.
Kur bekoncertuotų Jimmy – dūmuose paskendusiame 20 vietų bare Sakramente ar 300 000-iniame „Rock in Rio“ koncerte su Rod Stewart Brazilijoje, – visur jis palieka sužavėtas žiūrovų minias. O kai 1988 metais kartu su grupe Eurythmics „Wembley“ stadione Jimmy dalyvavo Nelsono Mandelos koncerte, kurį per televiziją stebėjo daugiau nei milijardas žiūrovų, jo solo partija dainoje „Must have been an angel“ pavergė visą pasaulį.
Jam vienodai gerai paklūsta 3 instrumentai – armonikėlė, saksofonas ir fleita – su kuriais scenoje jis daro stebuklus, uždegdamas ne tik publiką, bet ir pačius atlikėjus. Sėkmė lydėjo ir jo paties išleistą bliuzo albumą pavadinimu „Caught Inside“, kuriame jis atsiskleidė ne tik kaip universalus instrumentalistas, bet ir kaip vokalistas bei dainų kūrėjas .
Taip kūrybinis projektas suformavo puikių muzikantų grupę – „Jimmy Z & The Ztribe“.
– Kas nulėmė, kad grojate armonikėle, fleita ir saksofonu? Kuris instrumentas jums mieliausias?
– Kai buvau keturiolikos, draugo namų virtuvės stalčiuje radau seną nutriušusią armonikėlę. Taip ir groju ja jau virš 30 metų. Nuo 16 metų pradėjau groti įvairiose bliuzo grupėse, talkinti atliekant įrašus San Franciske. Pirmas mano įrašas buvo su Davidu ir „Four Skins“ San Franciske esančioje „Funky Jack's“ studijoje. Man visada patiko fleita ir tuo metu visas mano gyvenime sukosi apie Jethro Tull, todėl nieko neklausęs už 10 dolerių nusipirkau fleitą. Verčiau jau būčiau paklausęs! Dėl vogtos fleitos vėliau buvau priverstas lankyti vasaros mokyklą. O fleitą turėjau grąžinti, bet dar spėjau 2 mėnesius ja pagroti . Po viso šito, 1969 metais perėjau prie arfos. Bet kai vyresnėse klasėse gavau tenorinį saksofoną, jau niekada nebesustojau juo groti. Išmokau visas Jr. Walker ir" King Curtis" dainas ir nuo 1972 iki 1979 grojau šį repertuarą įvairiose klubinėse grupėse. 1980 metais persikėliau į Los Andželą, o 1981 metais susitikau su Rod Stewart.
– Kokiais apdovanojimais-įvertinimais buvote apdovanotas? Kuriais labiausiai didžiuojatės?
– Ant mano sienos kabo daug auksinių ir platininių plokštelių iš tų laikų, kai grojau su Rod Stewart, Eurythmics, Tom Petty, NWA. Aš dalyvavau įrašant net kelis albumus, kurie buvo išparduoti milijoniniais tiražais, tokius kaip „Yes“ „Big Generator“ ir „Kiss“, bet pats šių apdovanojimų neturiu. Dar labai didžiuojuosi, kad grojau įrašant net septynias Etta James kompaktines plokšteles, ir viena iš jų laimėjo Grammy apdovanojimą.
– Ar jūsų talentas paveldėtas iš tėvų, senelių?
– Mano tėvai negrojo jokiais muzikiniais instrumentais, tačiau jie labai mėgo muziką, ir mūsų namuose nuolat skambėjo įvairi muzika – nuo meksikiečių mariačių (mano tėvo mėgiamoji) Bobby Darin, Frank Sinatra ar Tony Bennet (mano mamos). Brolio Gario, kuris kažkiek suteikė žinių apie arfą ir saksofoną, tos žinios buvo ganėtinai kuklios, bet už tai jo vėlyvųjų 60-ųjų įrašų kolekcija buvo tiesiog fantastiška. Rolling Stones, Beatles, Beach Boys, Bob Dylan, Buffalo Springfield, Cream, Donovan, Janis Joplin, Steve Miller Band ir visos bliuzo žvaigždės Muddy Waters, Little Walter, James Cotton, Howlin' Wolf bei kiti. Man pasisekė! Tiesa, mano senelis grojo saksofonu ir klarnetu, tačiau kai aš gimiau, jis jau buvo liovęsis.
– Koks koncertas jūsų gyvenime jums kelia linksmiausius atsiminimus? Ar koncertu metu yra nutikę kurioziniu situacijų? Kaip iš jų išsisukote?
– Kartą Monterey bliuzo festivalyje, dalyvaujant su Etta James, aš atlikau armonikėlės solo prieš 20 000 žmonių minią. Solo partiją norėjau baigti efektingai atsiklaupdamas priešais Etta, kuri sėdėjo savo soste. Tuo metu jis buvo apkūnoka ir vilkėjo gražią juodą vakarinę suknelę, su 20 colių iškirpte, apnuoginusią jos įspūdingo dydžio krūtinę. Kai aš lenkiausi prieš ją su armonikėle ir mikrofonu prie burnos, ji staiga sugrūdo mano galvą tarp savo krūtų iki pat ausų. Ir tvirtai prispaudė. O aš grojau toliau. Tai buvo neįtikėtina! Girdėjau, kaip tolumoje klykė žiūrov minia.
Uodžiau jos kvepalus, prakaitą ir svaigau „Aš groju armonikėle Ettos James krūtyse!“ Tai tikrai kažkas tokio, ko aš niekada nepamiršiu.
– Esate išvaizdus vyras. Ar gerbėjos nevargina? Ar esate turėjęs įkyrių gerbėjų?
– Per savo karjeros metus yra tekęs susidurti su įkyriomis gerbėjomis, tačiau dauguma jų gerbia mano privatumą. Kol kas mano gyvenimas tikrai įdomus ir žavingas.
– Su kuriuo muzikantu labiausiai patiko koncertuoti?
– Etta James, Rod Stewart, Ronnie Wood, Les McCann, Jeff Beck, Yes, Joe Walsh, Ringo Starr, Kenny Wayne Shepherd, Gregg Mathieson, Bob Boykin, Bob Birch, Jim Cregan, Kevin Savigar.
– Klaipėdos džiazo festivalyje, kuris yra nemokamas ir sutraukia žiūrovus iš visos Lietuvos, Vokietijos, Latvijos, Kaliningrado. Ar nustebinsite visus grodamas visais 3 instrumentais? Ar galime tikėtis, kad priversite šokti ir mažą ir seną?
– Publika šoka per visus Jimmy Z pasirodymus, todėl to ir tikiuosi. Su grupe atliekame bliuzu persmelktą jausmingą soul ritmą, kuris tikrai privers žmones šokti ir mėgautis.
