Užgavėnių šventė sekmadienio popietę vyko Klaipėdos Teatro aikštėje. Čia kvepėjo ir blynais, ir šiupiniu, ir žirniais su spirgučiais. Veiviržėnų kaimo bendruomenė kepė blynus ir jų ragauti kvietė už auką. „Kiek negaila, tiek meskit į dėžutę“, – ragino blynų prekeivės. Kas metė litą, kas du ar penkis. Juos buvo galima paskanauti su uogiene.
Blynų po 5-6 Lt siūlė ir kiti prekeiviai. Populiarus buvo ir šiupinys, kainavęs 5 Lt. Šventėje dalyvaujant vos keliems prekeiviams prie jų driekėsi eilės.
Susirinkusiesiems programą parengė Klaipėdos etnokultūros centras, su muzika, šokiais, kaukėtais dalyviais. Kaukėti į šventę atėjo ir kai kurie miestiečiai, kas apsirengęs apuoku, kas užsidėjęs Charlio Chaplino kaukę.
Visus perrėkti bandė Lašininis ir Kanapinis. Šiais metais jie išsiskyrė ne tik savo kūno formomis, bet ir kalba. Kalbėdami skirtingomis tarmėmis, Lašininis ir Kanapinis ieškojo savo rėmėjų. „Kas palaiko Kanapinį“, – pasigirdo klausimas ir gausybė aplodismentų. „Lašinini, kiek tu prisiėdęs, šventės pradžioje svėrei 108 kg, o dar sušlamštei 20 kg lašinių, dabar sveri 128 kg“, – pirštais rodė daugiau palaikymo sulaukęs Kanapinis.
Kanapiniui sulaukus daugiau paramos netrukus Teatro aikštėje suliepsnojo Morė, kurios liepsnos simbolizuoja žiemos, gyvenimo negerovių, nesklandumų, niūrios praeities pabaigą.
Senoliai sakydavo: „Jei Užgavėnių nešvęsi, tais metais nuo nelaimių neatsiginsi: gyvuliai išdvės, javai blogai derės, namiškiai sirgs, visokios kitokios negandos pristos“. Tad, anot šventės sumanytojų, geriau nerizikuoti – reikia gerai užsigavėti ir bėdų neturėti.
