Forumas yra skirtas dalintis patirtimi, įkvėpti, suteikti naudingos informacijos, paskatinti bendruomenės kūrimąsi ir bendrų bei naujų projektų atsiradimą.
S.Jokužio leidyklos-spaustuvės atstovė Aurelija Undžienė pasidalins patarimais kaip išleisti knygą, nuo ko pradėti, į ką atkreipti dėmesį ruošiant knygą spaudai. O Ilja Yakovlev, dizaineris, projektuojantis bei gaminantis stalo žaidimų priedus, pasidalins kaip sutelktinio finansavimo (angl. „crowdfunding“) platformose gauti knygos išleidimui reikalingą finansavimą. Forumo metu įvyks ir dviejų knygų pristatymai – Z.Tallat-Kelpšaitės, Irma Leščinskaitės ir dirbtinio intelekto bendros knygos „Susitikimai Geležinio Vilko mieste“ bei Rūtos Junevičiutės knygos „Aisopika“. Menininkė ir kuratorė Marija Repšytė pasidalins savo leidyklos istorija bei įspūdžiais iš Knygos mugės Atėnuose.
Marija Repšytė. Menininkų knygos ir „12:15“
M.Repšytė forumo metu pasidalins įspūdžiais iš meno knygų mugės Atėnuose, kurioje neseniai dalyvavo. Ji taip pat pristatys naujas knygas iš 2023 metų rudenį įkurtos meno ir menininkų knygų leidyklos – „12:15“. M. Repšytė atskleis prie kokių knygų projektų dirba šiuo metu; papasakos apie keisčiausius bendradarbiavimo nuotykius; užsimins apie kitų leidėjų, menininkų knygas, kurias eksponuos 2024 metais menininkų knygų parodoje Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje bei nušvies šių knygų sukūrimo užkulisius.
Marija Repšytė – žodžiuose, parodose ir jų architektūrose „funkcionuojanti“ menininkė. Po tapybos studijų Vilniaus dailės akademijoje M.Repšytė įgijo vaizduojamųjų menų bakalauro (Willem de
Kooning akademijoje) ir magistro (Bergeno meno ir dizaino akademijoje) laipsnius. Parodų kuravimas: „Laikrodininkas“ su Žilvinu Landzbergu LNDM Pamario galerijoje (2020) ir Jurgos Barilaitės „Linijos ir raukšlės (Gyvųjų sapnai ir mirusiųjų svajonės)“ galerijoje „Atletika“ Vilniuje (2021). Pranešėja taip pat yra Lietuvos kultūros tyrimų instituto leidžiamo žurnalo „Sphairos“ meno redaktorė.
Menas ir dirbtinis intelektas – bijoti, o gal skatinti?
Pranešimo metu keliamas klausimas, kaip dirbtinis intelektas (DI), įsiveržęs į šiuolaikinio pasaulio santvarką gali ir, ko gero, paveiks menų lauką. Pranešimo metu lygiai greta bus pristatyta knyga „Susitikimai Geležinio Vilko mieste“, kurios autorės yra Z.Tallat-Kelpšaitė ir dailininkė I.Leščinskaitė.
Įdomu, kad DI gimimo metai laikomi 1956-ieji, kai Dartmute vykusios konferencijos metu buvo pristatyta daugelis pirmųjų svarbių idėjų ir konceptų apie dirbtinį intelektą.
Į žmonijos gyvenimą įsiveržęs DI kelia nemažai diskusijų bei baimių. Knygos „Susitikimai Geležinio Vilko mieste“ autorę Z.Tallat-Kelpšaitę domina DI dalyvavimas mene – protingos, nežmonišku greičiu analizuojančios bei generuojančios bet kokį turinį, mašinos ir menininko santykis. Ar DI išstums ir pakeis menininką? Knygoje „Susitikimai Geležinio Vilko mieste“, kurios bendraautoriai yra dailininkė I.Leščinskaitė (piešiniai pieštuku), „ZTK & DI“ (kompiuterinė grafika), pristatomas žmogaus menininko bei dirbtinio intelekto kūrybinės sinergijos rezultatas.
Zita Tallat-Kelpšaitė (g. 1950 m.) jau beveik 25-erius metus – tarptautinio verslo bei mokslo žurnalo „JŪRA. MEER. SEA“, leidžiamo lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis, redaktorė ir leidėja. „Susitikimai Geležinio Vilko mieste“ – trečioji Z. Tallat-Kelpšaitės knyga, išleista lietuvių ir anglų kalbomis. Pirmoji knyga „Jūra, motule“ lietuvių kalba išleista 1991 m., o antroji – „Ženklai ir žodžiai“ lietuvių, anglų, rusų ir kinų kalbomis išleista 2019 m. Z. Tallat-Kelpšaitė yra surengusi tapybos darbų parodas Lietuvoje ir Šveicarijoje „il Rivellino“ meno galerijoje.
Irma Leščinskaitė (g. 1970 m.) dailininkė, Vilniaus dailės akademijoje baigusi tapybos magistratūros ir meno aspirantūros studijas, turinti meno licenciato laipsnį. Stažavosi pas garsiuosius JAV menininkus Nancy Spero, Leon Golub vasaros menų akademijoje Austrijoje. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Ji dalyvauja parodinėje veikloje Lietuvoje ir užsienyje. Bendradarbiauja su „il Rivellino“ meno galerija Šveicarijoje. I.Leščinskaitė – docentė, dėstanti Vilniaus dailės akademijoje.
Rūta Juknevičiūtė. Ezopinės kalbos studija
Menininkė ir tyrėja R.Junevičiūtė pristatys ką tik išleistą knygą, dokumentuojančią ir pratęsiančią jos ezopinės kalbos studiją, 2020 m. pristatytą asmeninėje parodoje „Aisopika“ Nacionalinėje dailės galerijoje ir lauko instaliacijoje „Rupert“ meno centre Vilniuje.
Atspirties tašku pasirinkusi istorinį Ezopo (gr. „Aisopos“) kalbos reiškinį, Lietuvos kultūroje paplitusį sovietmečiu, o dalyje Rusijos imperijos dar XIX a., R.Junevičiūtė siekia apsvarstyti kelių kartų tarpusavio ryšį, kolektyvinio identiteto kūrimo pilkąsias zonas bei išcenzūravimo procesus mūsų kūnų archyvuose.
Leidinyje publikuojami parodoje „Aisopika“ eksponuoti menininkių tekstai, diskusija tarp ezopinę kalbą ir cenzūros įtakas tyrusių lietuvių akademikų, specialiai katalogui menotyrininko Edgaro Gerasimovičiaus, menininkės Goshkos Macugos ir dramaturgės Anos Vujanović parašyti teminiai esė bei 1983 m. pirmą kartą publikuotas poeto, rašytojo, disidento Tomo Venclovos straipsnis.
Rūta Junevičiūtė – menininkė ir tyrėja iš Vilniaus, dalį laiko gyvenanti Amsterdame. Ji yra įgijusi menotyros ir choreografijos bakalauro bei skulptūros magistro laipsnius Vilniaus dailės akademijoje bei Amsterdamo teatro ir šokio akademijoje (Naujųjų šokio krypčių mokykloje – „SNDO“).
Pastaraisiais metais R.Junevičiūtė tyrinėja kūną, kaip juslų archyvą ir kartų sąryšius. Jos pastarojo meto darbai buvo pristatyti „Veem House of Performance“, „Frascati“ ir „de Brakke Grond“ teatruose Amsterdame, Vilniaus performanso meno bienalėje, Nacionalinėje dailės galerijoje ir „Rupert“ meno centre Vilniuje.
