Kodėl nemokamą sekmadienį lankytojams muziejuje teko susimokėti už parodas?

Praėjusį sekmadienį lankytojai, užsukę į Nacionalinio muziejaus padalinį Istorijos namai, liko nustebę – norintys patekti į čia veikiančias dvi laikinąsias parodas turėjo susimokėti. Tame nebūtų nieko keisto, jei ne viena aplinkybė: šis sekmadienis buvo paskutinis mėnesio sekmadienis – šią dieną, kaip jau tapo įprasta, muziejų lankymas yra nemokamas.
Pinigai
Pinigai / 15min nuotr.

Septintus metus kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį Kultūros ministerijai pavaldžiuose nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose nemokamai galima lankyti nuolatines ekspozicijas. Tokia tvarka Lietuvoje galioja nuo 2019 metų sausio 1 d.

Tą dieną nemokamai apsilankyti savo parodose ir ekspozicijose kviečia dvi dešimtys muziejų visoje Lietuvoje.

Tačiau šįkart Istorijų namuose situacija buvo kiek kitokia – nemokamai galima buvo aplankyti tik nuolatinę ekspoziciją Etnografijos saugyklose pastato rūsiuose. Kadangi saugyklose erdvės nėra itin didelės, čia kas valandą buvo įleidžiamos grupės iki 12 žmonių.

Šitoks lankytojų skaičius nemokamą sekmadienį užsipildydavo itin sparčiai, todėl norintys apžiūrėti nuolatinę ekspoziciją turėjo laukti bent 1–2 valandas.

Tuo tarpu į Istorijų namuose veikiančią fotografijos klasiko Antano Sutkaus parodą „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ bei istorinę parodą „Kijevo Rusia. Pradžia“ patekti galima buvo tik susimokėjus.

Tiesa, ne pilną, o perpus mažesnę nei įprasta kainą. Suaugusiems bilietas šią dieną vietoj 8 eurų kainavo 4 Eur, o nepilnamečiams vaikams vietoj 4 Eur – 2 Eur.

Kodėl anksčiau nemokamą sekmadienį galima buvo laisvai patekti į Istorijos namuose veikiančias parodas, o šį kartą – ne? Kas pasikeitė?

Kodėl anksčiau nemokamą sekmadienį galima buvo laisvai patekti į Istorijos namuose veikiančias parodas, o šį kartą – ne? Kas pasikeitė?

Šią situaciją pakomentuoti 15min paprašė Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinę direktorę Rūtą Kačkutę. Savo patirtimi apie nemokamų sekmadienio iniciatyvą taip pat pasidalijo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus bei Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmai atstovai. Savo komentarą išsakė ir Kultūros ministerija.

Priversti užsidirbti patys

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė R.Kačkutė pabrėžė, kad pagal Kultūros ministerijos nustatytą nemokamų sekmadienių tvarką muziejams yra kompensuojamos prarastos pajamos išimtinai už lankymąsi nuolatinėse ekspozicijose.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Rūta Kačkutė
Rūta Kačkutė / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Sprendimas keisti kainodarą, vadovės teigimu, buvo priimtas šių metų sausio viduryje.

Pasak jos, viena priežasčių – perpus mažiau lėšų nei pernai 2025-iems gautų iš Kultūros ministerijos Muziejų veiklos skatinimo veiksmų programos, taip pat nefinansuota viena didžiausių šių metų tarptautinių parodų Istorijų namuose.

Maža to, R.Kačkutės teigimu, nors nemokamų sekmadienių lankytojų skaičius muziejuose vis didėja, tačiau kompensacijoms skiriamos lėšos, priešingai, mažėja.

„Nuo praėjusių metų nemokamų sekmadienio finansavimo krepšelis Lietuvos nacionaliniam muziejui sumažėjo apie 13 proc.“, – teigė muziejaus vadovė.

Todėl nenorėdami siaurinti savo veiklos ar prastinti darbo kokybės, Lietuvos nacionalinis muziejus ėmėsi kainodaros pokyčių.

„Tam, kad šiais metais Istorijų namuose galėtume rengti svarbias tarptautines parodas, esame priversti reikiamus pinigus užsidirbti patys. Istorijų namų misija – pristatyti ne tik nuolatinę ekspoziciją – Atviras etnografijos saugyklas, bet ir kokybiškas laikinas tarptautines parodas, kurios reikalauja didelių resursų – parodų kūrimo, logistikos, eksponatų draudimo kaštai yra dideli“, – teigė R.Kačkutė.

Nenorėdami siaurinti savo veiklos ar prastinti darbo kokybės, Lietuvos nacionalinis muziejus ėmėsi kainodaros pokyčių.

Ji pabrėžė, kad užsidirbti muziejaus pinigai daugiausiai bus skiriami kokybiškoms parodoms – tinkamam jų eksponavimui, komunikavimui, taip pat atskirų pasakojimų vaikams sukūrimui bei jų pritaikymui asmenims su specialiaisiais poreikiais

„Šios lėšos reikalingos tam, kad muziejus būtų patrauklus ir prieinamas visiems“, – pabrėžė Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė.

Anot jos, būtent tai ir nulėmė, kad nuo šiol kiekvieną mėnesio paskutinį sekmadienį didžiosioms Istorijų namų parodoms nuspręsta taikyti 50 proc. nuolaidą.

Tiesa, nemokamas muziejaus lankymas ir toliau bus taikomas ypatingai jautrioms lankytojų grupėms: žmonėms su negalia, našlaičiams ir socialiai remtiniems vaikams, senjorams virš 80 metų, daugiavaikėms šeimoms, Ukrainos piliečiams.

Visi kiti Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniai tiek Vilniuje, tiek už sostinės ribų paskutinį mėnesio sekmadienį ir toliau bus nemokami.

Tuo tarpu nuolatinė ekspozicija Etnografijos saugykloje, kaip ir anksčiau, lieka visiškai nemokama.

„Į šią atvirą saugyklą galima patekti su gidu, nedidelėmis grupėmis. Šis sprendimas leidžia išlaikyti balansą tarp kultūros prieinamumo ir kokybiškų projektų finansavimo“, – teigė R.Kačkutė.

Visi kiti Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniai tiek Vilniuje, tiek už sostinės ribų paskutinį mėnesio sekmadienį ir toliau bus nemokami.

„Pagal Kultūros ministerijos iškeltus lūkesčius Lietuvos nacionaliniam muziejui, turime per metus priimti ne mažiau nei 60 000 lankytojų per paskutinį mėnesio sekmadienį nemokamai. Šiemet planuojame ne tik pasiekti šį skaičių, bet ir jį gerokai viršyti“, – teigė Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė.

Džiaugiasi, nors ir sukandę dantis

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas džiaugėsi septintus metus vykstančia nemokamų sekmadienių iniciatyva į Lietuvos muziejus lankytojus pakviesti nemokamai.

Anot jo, tomis dienomis, ypač iniciatyvos pradžioje, ekspozicijose ėmė lankytis žmonės, kurie kitu atveju į parodas gal niekada ir neužsuktų ir tai, jo teigimu, yra didžiausias šio sumanymo privalumas bei vertė.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Arūnas Gelūnas
Arūnas Gelūnas / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Pasak A.Gelūno, nors įprasta muziejaus bilieto kaina ir nėra itin didelė – anksčiau suaugusiam žmogui buvo 6 Eur, o dabar – 8 Eur, tačiau keturių asmenų šeimai bendra suma jau pasidaro ne tokia ir maža.

„Tokiu atveju mažiau pasiturintys ar vidutines pajamas gaunanti šeima jau imtų svarstyti pasirinkimus – gal geriau ne į muziejų, o į gamtą vykti arba ieškoti nemokamų renginių“, – kalbėjo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius.

Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad nors lankytojų nemokamų sekmadienių dienomis muziejuose kasmet tik daugėjo, tačiau valstybėje šiai iniciatyvai kompensuoti 100 proc. netrukus ėmė stigti lėšų.

Valstybėje šiai iniciatyvai kompensuoti 100 proc. netrukus ėmė stigti lėšų.

„Būtent tai ir nulėmė, kad šios puikios iniciatyvos finansavimas pamažu ėmė mažėti“, – pasakojo A.Gelūnas.

Anot jo, iš pradžių kiekvieno ketvirčio pabaigoje Kultūros ministerijai muziejai pateikdavo statistiką, kiek lankytojų apsilankė muziejuose ir už tai gaudavo kompensaciją. Tačiau teisininkams išaiškinus, kad tokia tvarka teisiškai yra neįmanoma, dabar kompensacijos yra įskaičiuojamos į muziejaus biudžetą.

A.Gelūnas pabrėžė, kad kai kuriuose Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padaliniuose išvis nėra nuolatinių ekspozicijų, o kai kur jos nors ir labai gražios ir vertingos, tačiau jau seniai rodomos, tad muziejų darbuotojams būtų sudėtinga žiūrovams paaiškinti, kodėl nemokamą sekmadienį jie į vienas sales eiti gali, o į kitas – ne.

Jis pripažino, kad nemokamų sekmadienių problema išties egzistuoja – muziejams tą dieną negaunant pajamų, yra patiriami nuostoliai, o tai sukelia problemų apmokant darbuotojams už jų darbą savaitgaliais.

Muziejams tą dieną negaunant pajamų, yra patiriami nuostoliai, o tai sukelia problemų apmokant darbuotojams už jų darbą savaitgaliais.

Nepaisant to A.Gelūnas džiaugėsi šia nemokamų sekmadienių iniciatyva.

„Man, kaip muziejaus vadovui, ši pasikeitusi tvarka bei sumažėjęs finansavimas vis tiek atrodo neblogai. Nors ir sukandęs dantis šią iniciatyvą vertinu teigiamai ir džiaugiuosi matydamas, kai nemokamą sekmadienį minios žmonių plūsta į muziejus“, – kalbėjo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas.

Nemokamas apsilankymas – muziejaus sąskaita

Valdovų rūmų komunikacijos vadovė Monika Petrulienė pripažino, kad paskutiniais mėnesio sekmadieniais muziejus sulaukia itin didžiulio lankytojų srauto. Anot jos, 2024 m. per nemokamus sekmadienius Valdovų rūmuose apsilankė per 140 tūkstančių žmonių.

Kultūros ministerijos nuotr./Valdovų rūmai
Valdovų rūmai / Kultūros ministerijos nuotr.

Vis dėlto, ji pastebėjo, kad pagal priimtą tvarką Kultūros ministerija neužtikrina finansavimo nemokamai lankyti laikinąsias parodas, todėl šią galimybę lankytojams savo sąskaita padengia pats muziejus.

Savo sąskaita kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį Valdovų rūmai leidžia nemokamai apžiūrėti ir muziejaus laikinąsias parodas.

„Siekdami kuo palankesnių sąlygų lankytojams, be to, atsižvelgdami į muziejaus infrastruktūrą, kur parodos dažnu atveju yra integruotos į nuolatines ekspozicijas, iš esmės savo sąskaita kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį Valdovų rūmai leidžia nemokamai apžiūrėti ir muziejaus laikinąsias parodas“, – teigė M.Petrulienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad nemokamo sekmadienio dienomis į Valdovų rūmų muziejų ateina tūkstančiai žmonių, eilės į muziejų nusidriekia net iki Katedros aikštės, todėl būtų sudėtinga išaiškinti kiekvienam lankytojui, kodėl laikinosios parodos yra mokamos.

Iniciatyva pasiteisina

Kultūros ministerija savo komentarą pateikė raštu. Į 15min užduotus klausimus atsakė kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė.

Kaip Kultūros ministerija vertina nemokamų sekmadienių iniciatyvą? Ar tai pasiteisina?

– Iniciatyva visiems nemokamai apsilankyti nacionalinių ir valstybinių muziejų nuolatinėse ekspozicijose kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį sulaukė itin palankaus visuomenės dėmesio, į šį procesą įsitraukė ir dalis savivaldybių muziejų.

Ji pasiteisina, nes taip sudarytos galimybės visiems, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, susipažinti su muziejų nuolatinėmis ekspozicijomis, pristatomais muziejuose saugomais ir tyrinėjamais žmonijos bei jos aplinkos materialiais ir nematerialiais liudijimais.

Liudo Masio nuotr./Ingrida Veliutė
Ingrida Veliutė / Liudo Masio nuotr.

Kodėl Ministerija negali finansuoti ne tik nuolatinių ekspozicijų, bet ir laikinų parodų nemokamo lankymo kartą per mėnesį?

– Muziejų nuolatinės ekspozicijos yra muziejinių vertybių ir jas papildančių elementų pagrindu sukurta muziejinės komunikacijos erdvė, pristatanti visuomenei nuolatinius muziejaus rinkinius ir atliepianti muziejų misiją bei pagrindines funkcijas, todėl pagrindinis siekis yra supažindinti visuomenę su muziejais ir juose pristatomu Lietuvos kultūros ir istorijos paveldu.

Muziejai, kuriuose nėra galimybių atskirti nuolatinės ekspozicijos erdvės nuo laikinų parodų erdvių, sudaro galimybes nemokamai aplankyti tiek nuolatinę ekspoziciją, tiek tuo metu muziejuje eksponuojamas laikinas parodas.

Muziejuose, kuriuose erdvių atskyrimas įmanomas, nemokamai galima lankyti tik nuolatinę ekspoziciją. Žinoma, muziejai apie tai turi informuoti lankytojus iš anksto.

Muziejuose, kuriuose erdvių atskyrimas įmanomas, nemokamai galima lankyti tik nuolatinę ekspoziciją. Žinoma, muziejai apie tai turi informuoti lankytojus iš anksto.

Pažymėtina, kad tokia praktika yra taikoma ir užsienio šalių muziejuose, kai laikinos parodos visuomet yra mokamos, nepaisant to, kad pats muziejaus nuolatinės ekspozicijos lankymas yra nemokamas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Antano Sutkaus fotografijų parodos „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ atidarymas
Antano Sutkaus fotografijų parodos „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ atidarymas / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Muziejai teigia susiduriantys su įvairiomis nemokamo sekmadienio lankymo problemomis, taip pat ir finansinėmis. Ar čia jie gali tikėtis didesnės paramos?

– Šiais metais biudžetas jau suplanuotas, todėl esminiai pokyčiai dėl nemokamo muziejų lankymo kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį kol kas neplanuojami.

Žinoma, lankytojai šią jau šeštus metus gyvuojančią iniciatyvą labai vertina, bet suprantamas ir muziejų noras rengti kokybiškas ir nemažai kainuojančias parodas, kurioms ieškomi įvairūs finansavimo šaltiniai.

Tad labai svarbu visiems priimtinų sprendimų ieškoti diskutuojant, o lankytojus labai aiškiai ir iš anksto informuoti visais muziejų naudojamais informacijos sklaidos kanalais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pavasaris – laikas kurti grožį savo kieme: specialistų patarimai, nuo ko pradėti ir kaip tvarkyti aplinką
Reklama
Žemės ūkyje vis labiau įsitvirtina biostimuliatoriai: kaip jie veikia?
Reklama
Ne tik šviežios ir kokybiškos, bet ir tvaresnės: kaip „Lidl“ užtikrina, kad pirmosios pavasario derliaus vaisiai ir daržovės būtų draugiškos aplinkai?