Su visu sąrašu galima susipažinti čia. 15min pabrėžia, jog šiame straipsnyje aptariamas sprendimas yra tik viena finansavimo pakopos dalis. Prieš tai Kultūros taryba dėl pandemijos nuostolių jau parėmė ne vieną įstaigą. Plačiau galima susipažinti čia.
Kokiais kriterijais rėmėsi ekspertai?
Peržvelgus lapkričio 5 dieną paskelbtą sąrašą gali kilti klausimas, kad galbūt kai kurie renginiai labiau tiktų pramogų arba tiesiog renginių kategorijai. Kokiais kriterijais atrenkant paramą gausiančius meno ir kultūros renginius rėmėsi ekspertų komisija?
Kultūros tarybos komunikacijos koordinatorė Goda Dapšytė sakė, jog kultūros ir meno renginių organizatorių nuostoliams padengti ekspertinis vertinimas nebuvo įtrauktas, kadangi programa „Subsidijoms kultūros ir meno renginių organizatoriams, patyrusiems nuostolius atšaukus kultūros ir meno renginius ar juos perkėlus“ priskiriama skubios pagalbos priemonėms.
G.Dapšytės pateiktame atsakyme pažymima, kad dėl COVID-19 situacijos kultūros taryba ėmėsi „skubių sprendimų, kurie palengvintų kultūros ir meno organizacijoms tekusią finansinę ir administracinę naštą bei kūrėjų situaciją“.
Anot jos, kultūros tarybos taikomos priemonės pandemijos pasekmėms kultūros srityje mažinti apima platų spektrą nuo skubios pagalbos (vienkartinės kompensacinės išmokos individualiai dirbantiems kūrėjams, subsidijos atšauktų bei perkeltų kultūros ir meno renginių organizatorių nuostoliams padengti) iki ilgalaikės kūrybinės veiklos palaikymo ir tęstinumo užtikrinimo (individualios stipendijos kūrėjams ir kultūros organizacijoms skirta naujų produktų bei paslaugų kūrimą skatinanti finansavimo programa).
Prioritetas buvo teikiamas biurokratijos mažinimui, o siekiant užtikrinti kultūrinių ir kūrybinių veiklų tęstinumą – meninei ir kultūrinei kokybei.
„Pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas paveikė visas kultūros sritis, todėl, siekdama visas jas apimti, Lietuvos kultūros taryba taikė skirtingus finansavimo įrankius (stipendijas, negautų pajamų kompensacijas, konkursinį projektinį finansavimą, subsidijas). Rengiant skubios pagalbos įrankius, prioritetas buvo teikiamas biurokratijos mažinimui, o siekiant užtikrinti kultūrinių ir kūrybinių veiklų tęstinumą – meninei ir kultūrinei kokybei“, – sakė G.Dapšytė.
„Prašymus kviesti teikti visi Lietuvoje ir užsienyje dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino atšauktų ar koreguotų kultūros ir meno renginių organizatoriai.
Kitaip tariant, nebūtinai kultūros ar meno įstaigos, bet tokių renginių organizatoriai. Šiuo atveju buvo vertinami ne patys renginiai ar kiek nuo ekstremalios situacijos nukentėjo vienas ar kitas renginių organizatorius, o pateiktų prašymų ir pateiktų nuostolius įrodančių finansinių dokumentų atitikimas programos finansavimo sąlygoms, taip suteikiant visiems lygias galimybes gauti subsidiją“, – tęsė.
Šios programos sąlygos ir nuostolių kompensacijoms numatyta suma buvo suderinta su kultūros ministro vadovaujama darbo grupe, kurią sudarė Kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos kino centro ir savivaldybių asociacijos, kultūrinių ir kūrybinių industrijų, nevyriausybinių organizacijų, nacionalinių kultūros ir meno įstaigų, muziejų, gretutinių teisių ir interneto žiniasklaidos asociacijų atstovai.
„Laisvės TV“ gavo didžiausią finansavimą
30 000 tūkst. eurų buvo skirta VšĮ „Laisvės TV“, kuri yra ne kultūros ar meno institucija, bet žiniasklaidos priemonė.
G.Dapšytės teigimu, sprendimas skirti subsidiją „Laisvės TV“ remiasi šios įstaigos pateiktais prašymais ir programos „Subsidijos kultūros ir meno renginių organizatoriams, patyrusiems nuostolius atšaukus kultūros ir meno renginius ar juos perkėlus“ įstatais.
Ši finansinės pagalbos programa nebuvo skirta išskirtinai kultūros ir meno organizacijoms.
„Šios finansavimo priemonės tikslas – mažinti ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu patirtų apribojimų ilgalaikį poveikį kultūrai skiriant subsidijas nuostolių patyrusiems renginių organizatoriams. Ši finansinės pagalbos programa nebuvo skirta išskirtinai kultūros ir meno organizacijoms, bet renginių organizatoriams, patyrusiems nuostolius dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos ir su ja susijusių aplinkybių“, – teigė G.Dapšytė.
Ji taip pat pridūrė, kad Lietuvos kultūros taryba nuolat skiria finansavimą žiniasklaidos priemonėms: „Kultūros ir meno srityje nuolat finansuojami periodinių kultūros ir meno leidinių projektai, bet ne tik jų. 2018–2020 m. Lietuvos kultūros taryba skyrė apie 13 tūkst. eurų ir 15min projektui „15min knygos“.
Anot specialistės, „Laisvės TV“ teikė paraišką dėl trijų skirtingų renginių ciklų, tačiau finansavimą gavo tik pagrindinė „Laisvės TV“ laida „Laikykitės ten“ ir prie jos esantys pokalbiai su įvairiais visuomenėje žinomais žmonėmis.
Humoras yra viena iš kultūros išraiškos formų. Jame neabejotinai pasireiškia didžioji dauguma įstatymo numatytame apibrėžime esančių komponentų.
„Nuo 2017 metų šios laidos yra filmuojamos vykstant į įvairius Lietuvos regionų miestus. Tokie renginiai yra svarbi kultūrinio regiono gyvenimo dalis, o jų metu surenkamos pajamos už bilietus – žymi „Laisvės TV“ finansų dalis. Pagal LR kultūros politikos pagrindų įstatymą, kultūra yra istoriškai susiformavusi reikšmių, simbolių ir įgūdžių sistema, įkūnijanti žmonių pasaulėžiūrą ir vertybes, apimanti žinias, menus, raštiją, tikėjimus, moralę, papročius, su tuo susijusias technologijas ir kitus vertingus asmenų ir bendruomenių gebėjimus ir veiklas. Humoras yra viena iš kultūros išraiškos formų. Jame neabejotinai pasireiškia didžioji dauguma įstatymo numatytame apibrėžime esančių komponentų“, – rašė G.Milašiūtė.
Savo atsakyme „Laisvės TV“ atstovė išryškino, kad ruošiant renginių scenarijus, komanda įdėjo arba būtų įdėjusi itin daug kūrybinio darbo. Be to, vienas esminių įstaigos tikslų – vykti į regionus ir organizuoti juose tokius renginius. „Viena iš sėkmės ir paklausos regionuose priežasčių yra ta, kad tokio tipo – humoristinių satyrinių renginių, yra itin nedaug“, – teigė ji.
„Filmavimo vietos yra derinamos prieš kelis mėnesius, tad paskelbus karantiną „Laisvės TV“ nuo kovo mėnesio iki karantino pabaigos birželio pradžioje turėjo atšaukti 15 skirtingų renginių. Vidutiniškai vieno renginio metu už bilietus būdavo surenkama apie 2000–2500 eurų, – tęsė. – Netekus tokių pajamų buvo užpildyta paraiška Lietuvos kultūros tarybai, nes sąnaudos sumažėjo labai nežymiai.“
Ž.Diawara: sąrašas parodo kultūrinių industrijų įvairovę
Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (NKIKIA) atstovė Živilė Diawara pabrėžė, jog yra ne vienas toks sąrašas. Paklausus, ar sąrašas iš tiesų yra logiškas, ji teigė, jog „norėtųsi pamatyti, kas liko už brūkšnio“.
„Mūsų nuomone, kompensuojant atšauktus ar perkeltus renginius nebuvo vertinama kokybė, bet [siekiama] iš principo padėti visam kultūrinių industrijų laukui.
Šis sąrašas parodo, jog šios industrijos yra labai plačios, apima daug veiklų, skirtingų žanrų. Mes tą matome. Žinoma, kai kurie [jame esantys objektai] kažkiek nustebino, tarkime, tas pats „Laisvės TV“, nors tikrai labai žavimės jų veikla. Panašu, kad jie skiria dėmesio kultūros ir meno aktualizavimui, ką galbūt labiau pamatysime ateityje“, – sakė Ž.Diawara.
NKIKIA požiūrį į tai, jog Kultūros taryba imasi finansuoti renginius plačiąja prasme ji išsakė taip: „Tokios diskusijos su Kultūros taryba neturėjome, nors ir padėjome ruošti priemones. Buvo sutarta, kad [subsidijuojami] bus kultūros ir meno renginiai. Net ir pavadinime taip pažymėta. Šioje vietoje iš tiesų laukui kyla klausimų, tačiau čia daugiau komentarų turėtų Kultūros taryba. Galbūt iš tiesų nebuvo išnaudotas pinigų krepšelis? Sunku pasakyti.“
Buvo planuojama skirti 2 mln. eurų
G.Dapšytė teigė, jog šiai programai planuota skirti 2 mln. eurų, kurie numatyti Vyriausybės Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane.
„Tačiau Lietuvos kultūros tarybai pateiktų prašymų su nurodytais nuostoliais suma tesudarė kiek daugiau nei 1,54 mln. eurų. Planuojama, kad atsižvelgiant į finansavimo programos sąlygas ir pateiktų finansinių dokumentų tinkamumą, kultūros ir meno renginių organizatoriams bus paskirstyta ne daugiau nei 1,2 mln. eurų. Bus patenkinti visų tinkamus dokumentus pateikusių renginių organizatorių prašymai“, – rašė G.Dapšytė.
Lietuvos kultūros taryba šiai finansavimo priemonei sulaukė 339 prašymų, kuriuos pateikė 96 renginius Lietuvoje ar užsienyje rengiančios organizacijos. Šiuo metu jau yra patenkinti 97 prašymai, 79 prašymai atmesti, nes neatitiko finansavimo sąlygų. 29 prašymus įstaigos atsiėmė savo noru. Šiuo metu dar svarstomi 134 prašymai.
Vienos įstaigos prašymų skaičius nebuvo ribojamas, tik finansavimo sąlygose nurodyta, kad vienam renginių organizatoriui nuostoliams atlyginti negali būti išmokėta daugiau nei 30 tūkst. eurų. Prašymai nagrinėjami jų pateikimo tvarka, kiekvieną prašymą svarstant atskirai, buvo teigiama atsakyme.
Iš viso paskyrė 23,4 mln. eurų
Karantino laikotarpiu ir po jo Lietuvos kultūros taryba finansavo 1 366 kultūros ir meno projektus, paskyrė 2131 individualių stipendijų kūrėjams ir išmokėjo 799 kompensacines išmokas savarankiškai dirbantiems kūrėjams.
Ekstremalios situacijos ir karantino pasekmių kultūros srityje mažinimui skirtos finansavimo programos „Kultūros ir meno organizacijų naujų produktų ir (ar) paslaugų kūrimas“ lėšomis finansuota 512 projektų, jiems paskirstyta 8,6 mln. eurų.
Iš viso pandemijos pasekmėms kultūros srityje mažinimui Lietuvos kultūros taryba jau paskirstė 23,4 mln. eurų Kultūros rėmimo fondo ir Vyriausybės Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (Covid-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane numatytų lėšų, pateikiama kultūros tarybos atstovės atsakyme.
