Kokių renginių nepraleisti šią savaitę?

Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“

„Scanpix“ nuotr./Kurtas Gerronas ir Marlene Dietrich filme „Žydrasis angelas“ (1930 m.)

Su „vabzdžių dresuotoju“ praminto Vladislavo Starevičiaus magiškais eksperimentais supažindins į Lietuvą atvykstanti animatoriaus anūkė. Tarp kitų programos akcentų – ypatingi seansai su japonų kino pasakotoju benshi, japoniškų būgnų skambesys bei pasaulinę šlovę Marlenei Dietrich atnešusi juosta.

Operos „Rigoletas“ premjera

Martyno Aleksos nuotr./LNOBT naujo sezono spaudos konferencija

Lietuvos operoje vėl atgimsta Rigoleto drama, amžina ir universali. Šis G.Verdi operos, ne kartą vertusios jaudintis Lietuvos žiūrovus, pastatymas – tai paskutinis legendinio režisieriaus Franco Zeffirelli (1923–2019) sukurtas spektaklis, kurį scenoje įkūnijo jo kolega ir bendražygis Stefano Trespidi. Klasikinis, išlaikantis Zeffirelli stilių, prabangus ir grandiozinis Rigoleto pastatymas užbaigia žymiojo režisieriaus darbus, kuriais žavėjosi visas pasaulis. LNOBT šį spektaklį pastatė kartu su Maskato karališkuoju operos teatru.

Knygos „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ pristatymas

G.Kavaliauskaitės nuotr./Rimantas Kmita

Naujausia Rimanto Kmitos knyga „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ pasakoja apie vieną ryškiausių praėjusio amžiaus Lietuvos poetų. Tačiau ne tik apie jį. Kaip sako R.Kmita, „šis pasakojimas apie maištą, apie kūrybinį pyktį, kovą, konkurenciją, įsitvirtinimą kultūroje, apie derybas ir konfliktus ne tik su kitais, bet ir su savimi. Svarbiausias knygos klausimas – iš kur visa tai ateina, kur Gedos fenomeno šaknys?“

Yoko Ono paroda „Laisvės pažinimo sodas“

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Yoko Ono paroda

„Laisvės pažinimo sodas“ (angl. The Learning Garden of Freedom) – retrospektyvinė Yoko Ono kūrybos paroda, rengiama bendradarbiaujant su menininkės įkurta „Studio One“ Niujorke, Šiuolaikinio meno centru ir Kauno paveikslų galerija. Parodoje gausu menininkės kūrinių, apžvelgiančių įvairius kūrybos laikotarpius bei praktikas: nuo konceptualaus meno, eksperimentinio kino iki erdvinių instaliacijų, objektų ir performanso meno.

Ekskursija su gidu po parodą „Iš nusidėjėlių didžiausia“

Vieno talentingiausių XIX a. Lietuvos dailininkų, bajoro ir sukilėlio Vladislovo Neveravičiaus (1814/1815–1891) paveikslas – tai meistriškai atlikta, ambicinga Jeano Baptiste’o Lodewijko Maeso (1794–1856) kūrinio interpretacija. Rodytas didžiausiuose Europos miestuose kaip vieno paveikslo paroda jis sutraukdavo minias smalsuolių ir buvo drąsiai tituluojamas šedevru, tikru dailininko triumfu. Paveikslo kelionę lydėjo gausūs atsiliepimai spaudoje, laiškuose drobę minėjo garsūs kultūros veikėjai, kūrinio garbei net kurtos eilės. Kur slypi tokio populiarumo priežastis? Teatralizuotas eksponavimas, tikslus piešinys, spalvos ir efektinga šviesotamsa – visa tai kūrė be galo gyvą, kūnišką šventosios atvaizdą, abejingų nepaliekantį ir šiandien.