„Gal galima šiam tikslui įkurti atskaitingą visuomenei fondą? O tikra to žodžio prasme „piliečių rūmuose“ galima būtų įrengti Art Deco, Pašto istorijos muziejus, vaikų ir jaunimo užimtumo centrą su dirbtuvėmis ir studijomis jų kūrybingumui lavinti. Gal imamės?“ – klausė G.Kuprevičius.
Šia G.Kuprevičiaus idėja susidomėjo šimtai žmonių, o kompozitorius sulaukė palaikymo.
Tiesa, savo ruožtu paštas tvirtina, kad pastatas šiuo metu nėra parduodamas.
Kas turi pinigų – neturi fantazijos
Pirmą kartą apie šį pastatą, taip pat apie pašto pastatų Vilniuje ir Klaipėdoje pardavimą prabilta pernai. Tokią iniciatyvą paviešino pats paštas, paskelbęs pastatų pardavimo viešąjį konkursą.
Tačiau nors pirkimu susidomėjo investuotojai, konkursas, iš darbo atleidus Lietuvos pašto generalinę direktorę Liną Minderienę, buvo sustabdytas. Tuo metu nepriklausomi ekspertai Kauno pašto pasatą buvo įvertinę 1,6 mln. eurų.
Pasak G.Kuprevičiaus, iniciatyva organizuoti visuomeninę pinigų rinkimo akciją ir nupirkti pašto pastatą nėra vienos akimirkos sprendimas.
5 tūkst. kvadratinių metrų 1931 metais atidarytas Kauno paštas galėtų tapti įspūdingu miesto traukos objektu, kuris domintų ir turistus iš užsienio.
Tiesa, veiklai būtų naudojami tik viršutiniai aukštai, mat pirmame, net ir pardavus pastatą, savo funkcijas – kaip nuomininkas – toliau vykdytų paštas.
„Man skaudu, kad Kaune mes labai dideliais tempais prarandame identitetą rodančius ženklus ir tai tęsiasi jau ne pirmą dešimtmetį. Kai sunyksta nedidelis objektas, sukandi dantis, pasėdi, bet dabar pradedama galvoti, ką daryti su tokiais dideliais paveldo objektais. Verslo centrą, brangią parduotuvę? Tada aš ir siūlau – gal SPA galima padaryti?“ – 15min sakė G.Kuprevičius.
G.Kuprevičiaus nuomone, čia galima įrengti ne tik Art Deco, pašto muziejus, interaktyvias studijas – gali būti vykdoma įvairi kita kultūrinė veikla.
„Aš nesu nekilnojamojo turto specialistas. Bet jei parašei operą, tai nebūtinai tau reikia būti rūbinėje. Rūbinės klausimus sprendžia žmonės, kurie supranta ir išmano.
Man baisu kitkas. Tiek pinigų, kiek kainuoja paštas, turi daug bepročių, kurie prisiperka turto ir nežino, ką su juo daryti.
Man baisu kitkas. Tiek pinigų, kiek kainuoja paštas, turi daug bepročių, kurie prisiperka turto ir nežino, ką su juo daryti. Mano nuomone, čia yra didžiausias pavojus. Todėl mano tikslas – išjudinti visuomenę, kuri yra tikrai pilietiška. Jei dar miesto vadai suprastų, kad čia yra briliantas.
Miestas pinigų turi, ir jis gali sau leisti, juolab kad artėja 2022 metai, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine. Bet kai viskas „suvesta“ į gatvių ir medžių tvarkymą, tai tokie dalykai nelabai globojami“, – sakė G.Kuprevičius.
Kompozitorius sako, kad yra nemažai žmonių, specialistų, kurie savo energiją norėtų panaudoti išsaugant pašto pastatą ir pritaikant jį kultūrinėms reikmėms.
„Mes turim idėjų, bet neturim pinigų. Tie, kurie turi pinigų, neturi idėjų“, – kalbėjo kaunietis.
Kauniečiai iniciatyva susidomėjo
VšĮ „Gražinkime Kauną“ vienas iš įkūrėjų Dainius Lanauskas sako, kad G.Kuprevičiaus mintis yra reali ir gali būti įgyvendinta.
„Mano nuomone, tai gera mintis. Kaune per daug pastatų, kurie yra apleisti. Pieno rūmai, Pažangos rūmai tušti stovi“, – sakė D.Lanauskas.
Vienas iš variantų – pašto pastate įkurti Art Deco modernizmo muziejų. Pasak D.Lanausko, kompozitorius į situaciją pažiūrėjo žaismingai – pagal gyventojų skaičių paskaičiavo, kad kauniečiams norint įsigyti paštą užtektų paaukoti maždaug po 5 eurus.
„Mačiau žmonių reakciją socialiniame tinkle. Daug pasidalijimų, daug žmonių sakė, kad prisidėtų. Dėl paties rezultato sunku pasakyti, bet galimybė yra reali“, – svarstė D.Lanauskas.
Dar vienas svarbus momentas, sako D.Lanauskas, taip piliečiai parodytų miesto valdžiai, kad ketinimas yra rimtas ir jiems tai – svarbu.
D.Lanauskas kompozitoriaus G.Kuprevičiaus paskelbtoje iniciatyvoje mato simbolių su kita Lietuvoje vykusia didžiule labdaros akcija.
1930–1936 metais, siekiant surinkti lėšas unikaliam paminklui ir minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, buvo sumanyta pastatyti jo vardo Kultūros muziejų Kaune. Akcijai susivienijo visa Lietuva, ir tąsyk žmonėms pavyko surinkti daugiau nei milijoną litų.
Tik keista, kad turim paštą išsipirkti, juk jis yra valstybės nuosavybė.
„Tada patys žmonės pastatė muziejų. Analoginis procesas vyksta ir dabar. Tik keista, kad turim paštą išsipirkti, juk jis yra valstybės nuosavybė“, – sakė D.Lanauskas.
Nupirkus paštą, tektų į jį investuoti
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas sako, kad Kaune yra ne vienas apleistas ir naujų šeimininkų laukiantis pastatas.
„Mes – kaip miestas – plano, kaip įveiklinti pašto pastatą, neturime. Kai buvo paskelbtas konkursas, šį objektą žadėjo nusipirkti, tačiau vėliau viskas nutrūko. Kol nėra naujo Lietuvos pašto vadovo, niekas nieko nedaro.
Kai buvo atsiradęs galimas investuotojas, kuris norėjo įsigyti ir sutvarkyti, tai atitiko miesto ir paveldo strategijas – manyčiau, kad tai sveikintina veikla, kai privatus verslas planuoja investuoti mieste“, – sakė G.Petrauskas.
Vis tik, jei konkursas ateityje bus paskelbtas, Kauno miesto savivaldybė planų įsigyti pastatą neturi.
Pasak G.Petrausko, tai nėra tik įsigijimo klausimas. Nupirkus didžiulį pastatą į jį tektų investuoti dar tris kartus tiek, kiek jis kainavo.
Pastatas nėra parduodamas
Bendrovės „Lietuvos paštas“ atstovai teigia, kad pastatas šiuo metu nėra parduodamas.
„Bendrovė nebenaudojamą ar perteklinį nekilnojamąjį turtą parduoda aukcionų ir viešųjų konkursų būdu, o objektus įkainoja nepriklausomi turto vertintojai. Šiuo metu Kauno centrinio pašto pardavimas nevyksta.
Priminsime, kad pernai buvo paskelbtas viešas konkursas pateikti pasiūlymus dėl perteklinių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų administracinių patalpų įsigijimo, tačiau visi gauti pasiūlymai su neatplėštais vokais buvo grąžinti jų teikėjams“, – sakė bendrovės „Lietuvos paštas“ komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.
Pernai skelbto konkurso dėl Kauno centrinio pašto patalpų įsigijimo sąlygoje buvo numatyta, kad pašto paslaugų teikimo vieta Kauno centrinio pašto pastatų komplekse turi išlikti. Tam reikalingas patalpas bendrovė buvo numačiusi sutartomis sąlygomis nuomotis.
Efektyvus ir ekonomiškas disponavimas nekilnojamuoju turtu yra vienas iš strateginių valstybės valdomoms įmonėms keliamų tikslų. Nuolat yra ieškoma sprendimų, kaip realizuoti nebenaudojamus nekilnojamojo turto objektus ar juose esančias perteklines patalpas, kurių išlaikymas mums brangiai kainuoja.
Beveik per devynis dešimtmečius, kai dabartinėse Kauno centrinio pašto patalpose buvo pradėtos teikti pašto paslaugos, iš esmės pasikeitė ir patobulėjo pašto operacijų procesai, teikiamų pašte paslaugų spektras, bendrovės valdymo struktūra. Galima sakyti, kad natūrali kaita nulėmė mažesnį tiesioginei pašto veiklai atlikti reikalingų Kauno centrinio pašto patalpų poreikį.
Beveik iš 5 tūkst. kv. m ploto Kauno centrinio pašto patalpų šiuo metu pašto veiklai naudojama apie penktadalis patalpų. „Šiose patalpose yra Kauno centrinio pašto klientų aptarnavimo salė, dalis patalpų skirta laiškininkams bei kitam personalui“, – sakė T.Bašarovas.
Kauno centrinis paštas yra ne tik Kauno istorijos, tarpukario architektūros simbolis, bet ir Lietuvos pašto istorijos dalis.
„Jis yra atviras visuomenei: čia vyksta įvairūs renginiai ir ekskursijos. Šis objektas šiandien reikalauja didelių investicijų atnaujinimui ir rekonstrukcijai, todėl bus ieškoma optimalių sprendimų, kurie tenkintų ir bendrovės, ir akcininko – valstybės – interesus, o svarbiausia – leistų užtikrinti, kad Kauno centrinio pašto kompleksas išliktų patrauklus, kaip kultūros paveldo vertybė.
Bendrovės valdymo klausimai, tarp jų ir disponavimas NT, yra derinamas su valdyba. Tolesnius sprendimus tiek dėl Kauno centrinio pašto, tiek kitų NT objektų realizavimo rinkoje priims naujai suformuota Lietuvos pašto valdyba“, – teigė T.Bašarovas.
