Šis kūrinys buvo sukurtas 1785 metais ir pirmą kartą atliktas Grotto Santa Cueva katedroje, Kadise, Ispanijoje. Jis sulaukė didelio pasisekimo, tad kompozitorius netrukus jį adaptavo įvairioms atlikėjų sudėtims. Nemažai kitų kompozitorių yra parašę kūrinius pagal Septynis paskutiniuosius Kristaus žodžius, tačiau žymiausia ir dažniausiai atliekama yra J. Haydno kompozicija styginių kvartetui. Ši versija ir nuskambės Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje.
„Septyni paskutiniai Jėzaus Kristaus žodžiai“ susideda iš įžangos, septynių sonatų ir finalo. Kiekviena iš sonatų atitinka septynias Jėzaus ištartas frazes. Tai pirmoji: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“, antroji: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“, trečioji „„Moterie, štai tavo sūnus“, ketvirtoji „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“, penktoji: „Trokštu!“, šeštoji: „Atlikta!“, septintoji: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“. Šios septynios meditacijos simbolizuoja tikėjimo kelionę, prasidedančią atleidimu ir pasibaigiančia susiliejimu su Dievu.
Subtili J. Haydno kompozicija keri muzikos grožiu ir gelme. Ji kviečia klausytojus stabtelėti ir pagalvoti apie tikėjimą, gyvenimo prasmę ir tikrąsias tiesas, įkvepia grožio ir gėrio siekiams. Klausydami šios muzikos galėsime dar giliau pajusti ir apmąstyti ne tik Kristaus, bet ir kasdienybėje mūsų ištariamų „žodžių“ prasmę.
