Renginyje bus aptariamos galimos sąveikos tarp meno ir mokslo, technikos ir gamtos, taip pat svarstomos įvairios vaizduotės strategijos, suteikiančios galimybę naujai išvysti materijos būvius ir virsmus.
„Didelę galią suteikiančios technologijos išlaisvina ir aistringai optimistines, ir kritiškai pesimistines fantazijas apie ateitį, kurioje pagrindiniu klausimu tampa plastinės savikūros tema. Kuo ir kaip turime tapti? Dėl ko? Su kuo? Ko atsisakydami? O gal – į ką atsižvelgdami? Galiausiai – kaip turime įsivaizduoti savo ateitį? Juk materija visada implikuoja ne tik neskaidrią struktūrą, bet ir gelminę dinamiką, kurios pagava ir suvokimas iškyla kaip tikroji problema,“ – teigia konferencijos rengėjas Kristupas Sabolius.
Šiandien menas ir mokslas, technika ir gamta kūrybinio eksperimentavimo procese atsiskleidžia kaip lygiaverčiai partneriai. Antropoceno, posthumanizmo, zooetikos, naujųjų materializmų šviesoje įvairių gyvybės formų ir materijos ryšiai ima veikti kaip hibridinės genealogijos projektas. Naujai užgimusi disciplina – sintetinė biologija – kūrybos klausimą drąsiai sprendžia kaip ateities vaizduotės projektą, kuriame iškyla ne tik išgydyto vėžio, šviečiančių medžių ar braškėmis kvepiančių bakterijų, bet ir naujo žmogaus pasaulyje vizijos.
Visą dieną vyksiančiame renginyje savo pozicijas išsakys sintetinės biologijos specialistai, mokslininkai Marius Jatautas, Dainius Tautvaišas, Gediminas Drabavičius, menininkai Goda Budvytytė, Viktorija Rybakova, Nomeda ir Gediminas Urbonai, kuratoriai Vytautas Michelkevičius, Vytenis Burokas ir Eglė Mikalajūnė, filosofė Audronė Žukauskaitė.
Konferencijoje pristatomas Vilniaus universitete projekte „Hibridinė kūryba: šiuolaikinis menas ir mokslas“ atliktas tyrimas, finansuotas Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.
