Konferencijoje bus bandoma atsakyti į klausimą, kokie UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje prioritetai ir galimybės

Jos tikslas – pabrėžti UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos svarbą mūsų valstybei. Būtent šio tarptautinio dokumento dėka į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo įrašytos keturios Lietuvos kultūros paveldo vertybės – Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinis lankas.

Šiuo metu rengiama dar viena, jau penktoji – Kauno modernizmo architektūros nominacinė paraiška UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui. Pasaulio paveldo centras palankiai įvertino tarpinę paraišką, kas atvėrė kelią ją tobulinti ir teikti galutiniam tarptautinių ekspertų ir UNESCO Pasaulio paveldo komiteto vertinimui.

Siektina, kad baigiamoji konferencija sustiprintų visuomenės supratimą apie šių vietovių išskirtinę visuotinę vertę ir teisinės apsaugos bei jų išsaugojimo ateities kartoms svarbą.

Per šį laikotarpį Lietuvoje pasiekti ne visi Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijoje keliami tikslai.

Lietuva, 1991 m. rudenį tapusi UNESCO organizacijos nare, įsipareigojo vykdyti bendrą tarptautinę politiką, o tapdama UNESCO konvencijų nare – perkelti šių tarptautinių dokumentų nuostatas į nacionalinę teisę.

Per šį laikotarpį Lietuvoje pasiekti ne visi Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijoje keliami tikslai. Pasaulio paveldo klausimus reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų suderinamumas yra nepakankamas, trūksta ilgalaikės strategijos pasaulio paveldo vertybių išsaugojimo klausimais, atsakingų institucijų aktyvumo ir tinkamo funkcijų paskirstymo, pastebėtina vieningo požiūrio stoka ir menkos visuomenės įtraukimo į pasaulio paveldo vertybių išsaugojimo procesus galimybės.

Pasaulinė praktika rodo, kad pasaulio paveldo vietovių efektyvų valdymą ir jų verčių išsaugojimą ypač lemia vietos žmonių dalyvavimas apsaugos ir valdymo procesuose.

Šiandien pasaulis susiduria su globaliomis problemomis – klimato kaita, sparčia urbanizacija, aplinkos tarša ir kt. Reikėtų naujo požiūrio į kultūros paveldui ir jo išsaugojimui keliamus integralumo ir darnumo, tausaus naudojimo siekius, socialinę, kultūrinę ir ekonominę pusiausvyrą. Ypatingą dėmesį turėtume skirti kultūros paveldo išsaugojimo ir plėtros prioritetų suderinimui urbanizuotose teritorijose arba, pavyzdžiui, Kuršių nerijoje, kuri yra itin jautri ir pažeidžiama dėl aktyvios žmogaus veiklos.

Siekiant atsakingai suvaldyti šiuos procesus, Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija ir ją lydintys dokumentai pateikia atsakymus – kiekviena pasaulio paveldo vertybė privalo turėti valdymo planą ir palankią teisinę bei administracinę sistemą.

Seimas 2020 m. paskelbė UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais atsižvelgdamas į Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlymą. UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimas siejamas su svarbiomis jubiliejinėmis datomis. 2019 m. Vilniaus istorinis centras minėjo 25-erių metų, Kernavės archeologinė vietovė – 15-os metų, o šiais metais Kuršių nerija mini 20-ies metų, o Struvės geodezinis lankas – 15-os metų įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą sukaktis.

Pasaulio paveldo sąrašą sudaro visai žmonijai reikšmingos ir išskirtinę visuotinę vertę turinčios kultūros ir gamtos paveldo vertybės, kurių šiuo metu yra 1121, esančių 167 valstybių narių teritorijose. Galima pasidžiaugti, kad lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuva turi daugiausia paveldo vertybių, įrašytų į tarptautinius UNESCO sąrašus.