Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

„Kontakto“ muzikos eksperimentams besiruošiantys S.Nekrošius ir S.Kaupinis: „Svarbu likti atviromis ausimis“

Jau spalio 7 dieną į koncertų sales sugrįžta Vilniaus naujosios ir eksperimentinės muzikos renginių serija „Kontaktas“. Jos metu kūrėjai dalinasi idėjomis ir eksperimentuoja drauge su atlikėjais, o suradę abipusį ryšį, kontakto ieško ir su klausytoju.
Simonas Nekrošius
Simonas Nekrošius / Alano Gurino nuotr.

Būtent todėl apie kūrybinių nuostatų permąstymą ir bendrą muzikos gimimo procesą pokalbiui pakvietėme ne vieną, o du muzikus. Pirmasis jų – Simonas Nekrošius, tarpdisciplininio meno kūrėjas, kurio „Palydovo.A.B“ premjerą bus galima gyvai išgirsti jau šį penktadienį, improvizacijai ir konceptualiajai kūrybai skirtame vakare „KONZEPTMUSIK“. Antrasis – atlikėjas, ansamblio „Synaesthesis" narys, tūbininkas Simonas Kaupinis, kuris spalio septintąją, kartu su saksofonininku Arminu Bižiu, įgarsins kompozitorių Agnės Matulevičiūtės, Antano Kučinsko, Snieguolės Dikčiūtės ir garso menininko Simono Nekrošiaus koncepcijas.

Kaip jaučiatės, būdami „KONZEPTMUSIK“ dalimi?

Simonas Kaupinis: Žinoma, puikiai. Labiausiai džiaugiuosi galimybe koncertuoti su Arminu – būtent šio dueto idėja jau kurį laiką kirbėjo mūsų galvose, todėl „KONZEPTMUSIK“ tampa puikiu atspirties tašku.

Simonas Nekrošius: Ačiū, jaučiuosi neblogai. tačiau truputį esu pasimetęs, nes ne iki galo žinau kas mūsų laukia.

Kaip vyko jūsų, kaip kompozitoriaus ir atlikėjo, bendradarbiavimas ir visas kūrybinis procesas?

S.Nekrošius: Sunku pasakyt, nelabai aš laikau savęs kompozitoriumi, tai tiesiog bendravom kaip draugai, kolegos. Manau, jog kūrybinis procesas vis dar vyksta, tad nesinori užeiti įvykiams už akių. Tai – eksperimentas, kuris kelia nemažai klausimų, o pasirinkimus diktuoja aplinkybės.

S.Kaupinis: Simonui pačiam esant nuostabiu performeriu, matyt, būtų nenatūralu dalyvauti procese tradiciniu kompozitoriaus vaidmeniu – atnešant medžiagą natų pavidalu su fiksuotomis nuorodomis. Jo kurtoje video medžiagoje, su kuria ir yra atliekama kompozicijoje, Simonas pats tampa pilnaverčiu atlikėju (vietomis svarbesniu negu gyvi atlikėjai scenoje), jo kuriamas garsynas yra itin turtingas, todėl mes, kaip gyvi atlikėjai stengiamės visko nesugadinti. Viso kūrybinio proceso galbūt būčiau linkęs neatskleisti – atėjęs į pasirodymą klausytojas tikrai suvoks, kaip prieita prie galutinio rezultato.

Simonai, specialiai „KONZEPTMUSIK“ programai parašei kūrinį „Palydovas.A.B“. Papasakok, kaip jis gimė?

S.Nekrošius: Dauguma mano darbų gimsta procese ir gyvena procesuose, tad nežinau ar teisinga būtų vadinti, kad jis jau parašytas. Tačiau po truputį įgauna tam tikrą pavidalą. Šio proceso apibendrinimą išvysime pristatymo metu, po kurio galbūt lengviau būtų atsakyti į šį klausimą. Ar jis jau gimė..? O galbūt jis jau pakilo į kosmosą..?

Kaip vyko atlikėjų S.Kaupinio ir A.Bižio įtraukimas į kūrybinį procesą?

S.Nekrošius: Reikėjo apspręsti maršrutą, kuris taptų kūrinio kompoziciniais taškais A ir B, žyminčiais atkarpą, kuria turėtų pajudėti garso objektas Palydovas.A.B“. Taigi, buvo nuspręsta, jog atlikėjai fiksuos savo dienos judėjimo kryptis Strava“ aplikacijos pagalba. Po maždaug poros savaičių fiksavimo, buvo ieškoma sueities krypčių, kur skirtingu metu, bet toje pačioje gatvėje persipynė S.Kaupinio ir A.Bižio judėjimo trajektorijos. Tad toks buvo kompozicinės linijos kūrimas, tačiau laukia dar didesnis iššūkis – instrumentuotės adaptavimas prie audio, video takelio, užfiksuoto T.Ševčenkos gatvės atkarpoje.

Kiek svarbios atlikėjų įžvalgos buvo galutiniam „Palydovas.A.B“ rezultatui?

S.Nekrošius: Pirminė idėja buvo tokia: atlikėjai sėdėtų priekaboje ir grojančius, juos būtų galima suvežioti tam tikru maršrutu, tačiau paaiškėjus, jog vienas atlikėjų jau turi dirbtinius priekinius dantis, šios idėjos tiesiog buvo atsisakyta, nes fiziškai ji yra gan pavojinga. Bendraujant su muzikantais kilo idėja pagaminti atskirą objektą, kuris generuotų garsus ir fiksuotų vaizdą, kurie taptų atspirties tašku muzikantams.

Alano Gurino nuotr./Vilniaus naujosios ir eksperimentinės muzikos renginių serija „Kontaktas“
Alano Gurino nuotr./Vilniaus naujosios ir eksperimentinės muzikos renginių serija „Kontaktas“

Simonai, ar dažnai kompozitoriai įsileidžia tave, kaip muzikantą, į kūrinio gimimo procesą?

S.Kaupinis: Viskas labai priklauso nuo kompozicinės idėjos. Jeigu rašomas solo kūrinys tūbai, kompozitorius/-ė gali paprašyti susitikti, supažindinti su šio instrumento ir mano, kaip atlikėjo, galimybėmis ir tuo aš visada labai džiaugiuosi, nes jaučiu, jog šitaip gali atsirasti išieškotas garsynas ir įdomesnis instrumento panaudojimaS.Kiti turi labai konkrečią mintį, kurią nori perteikti – tokiu atveju aš, kaip atlikėjas, tampu įrankiu tai idėjai įgyvendinti.

Groji ansamblyje „Synaesthesis", tad nauja, drąsi ir eksperimentinė muzika tau nėra naujiena. Koks šiame kontekste tau pasirodė Simono Nekrošiaus kūrinys? Kuo jis skiriasi ar yra panašus į kitus kūrinius, kuriuos atliksi „KONZEPTMUSIK“ vakaro programos metu?

S.Kaupinis: Lyginti kompozicijų nenorėčiau, tačiau apskritai visa Simono Nekrošiaus veikla man yra tikra atgaiva visame Lietuvos muzikinės scenos kontekste, todėl džiaugiuosi turėdamas galimybę kažką nuveikti kartu.

Esi tūbininkas. Ko gero, tai – tavo mėgstamiausias instrumentas? Kaip jį pasirinkai ir kuo jis tau toks įdomus?

S.Kaupinis: Mėgstamiausio instrumento neturiu ir vien tūbos fanatiku savęs taip pat negalėčiau pavadinti, bet labai džiaugiuosi būdamas tūbininku ir galėdamas juo nardyti skirtingose muzikinėse plotmėse. Kuo man patinka tūba – ją galima apkabinti ir bučiuoti. [JP4]

Simonai, tavo kūryba pasižymi eksperimentais, naujų instrumentų išradinėjimu ir jų galimybių demonstravimu. Kaip sekėsi kurti, žinant, kad kūrinyje „dalyvaus“ konkretūs klasikiniai instrumentai – tūba ir saksofonas?

S.Nekrošius: Per daug neatitolau nuo savos kūrybinės linijos, visgi norėjosi išlaikyti kūrybinę specifiką. Eksperimentai yra kaip variklis, kuris judina į priekį, tačiau sunku konkrečiai įvardinti patį rezultatą. Nenoriu kištis į Simono ir Armino instrumentinę liniją, visgi muzikantai yra puikūs kūrėjai, įvaldę savo instrumentus ir jaučiantys situacijas, puikiai improvizuoja. Geba adaptuotis ir rasti savą priėjimą. Žvelgiu į tai kaip į bendrą kūrinį, kuriame visi trys turime savo funkcijas. Mano misija buvo sukonstruoti garso objektą ir nukreipti jį maršrutu padiktuotą atlikėjų. Sukurti audio, video takelį apie kurį ir vyktų visas veiksmas.

Eksperimentai yra kaip variklis, kuris judina į priekį, tačiau sunku konkrečiai įvardinti patį rezultatą.

Esi labiau racionalus ar intuityvus kūrėjas?

S.Nekrošius: Manau, kad mano kūrybą veikia tiek racionalus, tiek ir intuityvus pradas, aišku savo buvimu jie kelia tam tikrų abejonių darant pasirinkimus. Iššaukia tam tikras konfrontacijas. Tačiau vis bandau atrasti balansą, kas galbūt padeda atliekant kūrybinius sprendimus. Jeigu visgi reiktų klasifikuoti, tai prioritetą skirčiau intuicijai, tačiau racionalumas vis priartėdamas ir atitoldamas sektų paskui.

Ir pabaigai, ko gali tikėtis žmogus, atėjęs į šią premjerą?

S.Nekrošius: Kviečiu žmogų nesitikėti nieko, o tiesiog priimti ir išgyventi situaciją, tokią, kokia jį pasitiks.

S.Kaupinis: Matyt žmogui, atėjusiam į šiuolaikinės muzikos ar improvizacijos koncertus, geriausia išvis neturėti jokių išankstinių nusistatymų ir leisti sau nesitikėti nieko, tik labai svarbu likti itin atviromis ausimis.

KONZEPTMUSIK

Data: 2021-10-07

Laikas: 19:00

Vieta: Sodas 2123 (Aktų salė) (Vitebsko g. 23, Vilnius 11350)

Atlikėjai: [Synaetshesis]: Arminas Bižys (Saksofonas) ir Simonas Kaupinis (Tūba)

Kompozitoriai: Agnė Matulevičiūtė, Antanas Kučinskas, Snieguolė Dikčiūtė, Simonas Nekrošius

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos