„Šią minutę yra likę trys bilietai į „Korsarą“ – reikės surengti aukcioną ir ten juos parduoti, – šmaikštavo „Ūkio banko investicinės grupės“ prezidentas Vladimiras Romanovas, kurio iniciatyva Maskvos Didysis teatras pirmą kartą atvyko į Lietuvą.
Paklaustas, kodėl pasirinko atsivežti būtent brangiausią Maskvos Didžiojo teatro spektaklį, V.Romanovas pademonstravo savo požiūrį.
Vakar dieną susipažinau su jūsų nacionaliniu patiekalu cepelinais, o vakare vos nenumiriau, nes reikėjo šokti... Šokinėti buvo neįmanoma, nes kaskart pašokus cepelinas lipdavo į viršų.„Kai aš nuvažiuoju į Prancūziją – patiekalus meniu visada renkuosi pagal kainą ir niekada nesuklystu“, – pabrėžė vienas turtingiausių Lietuvos žmonių.
Rusijos perlais laikomi baleto primarijai Nikolajus Tsiskaridzė ir Marija Aleksandrova per dvi dienas spėjo apžiūrėti Vilnių ir Trakus bei išbandyti lietuvišką virtuvę.
„Vakar dieną susipažinau su jūsų nacionaliniu patiekalu cepelinais, o vakare vos nenumiriau, nes reikėjo šokti... Šokinėti buvo neįmanoma, nes kaskart pašokus cepelinas lipdavo į viršų. Supratau, kad lietuviška virtuvė ir baletas nelabai suderinami. Bet rytoj aš sau leisiu viską!“, – juokdamasis žadėjo balerūnas, atliksiantis pagrindinį – Korsaro – vaidmenį.
Tuo tarpu primabalerina M.Aleksandrova, iš vakaro prisivalgiusi kibinų Trakuose, juokėsi, kad būtent dėl jų pavėlavo į spaudos konferenciją.
Lankant Trakus, V.Romanovas įamžino N.Tsiskaridzę už pilies grotų – šią nuotrauką, kuria labai didžiuojasi, verslininkas saugo savo mobiliajame telefone. Pripažintas balerūnas N.Tsiskaridzė sekmadienį dar žadėjo važiuoti į šalia Šiaulių esantį Kryžių kalną, kurį jis labai nori aplankyti.
„Nei vienas pasaulio teatras, išskyrus Maskvos Didįjį, negali pastatyti „Korsaro“ taip, kaip jis turi būti rodomas – su daug žmonių, daug puošnių kostiumų ir didele prabanga. Lietuvos žiūrovai ateis ne į XXI, o į XIX amžių, kur vyrams nebuvo galima šokti – tik vaikščioti. Tačiau pirmąjį veiksmą aš šoksiu“, – būsimiesiems žiūrovams žadėjo baleto pažiba.
„Lietuvai švenčiant vardo paminėjimo tūkstantmetį ir Vilniui esant Europos kultūros sostine neturėjome teisės atsisakyti atvykti į Lietuvą“, – sakė Maskvos Didžiojo teatro generalinis direktorius Anatolijus Iksanovas, išreiškęs viltį, kad Lietuvos publikai spektaklis paliks didelį įspūdį.
Maskvos Didįjį teatrą į Lietuvą atlydėjo ir Rusijos prezidento atstovas tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo klausimais Michailas Švydkojus, kuris džiaugėsi Lietuvos ir Rusijos kūrėjų bendradarbiavimu, liaupsino Eimunto Nekrošiaus ir Rimo Tumino darbus Rusijoje bei žadėjo pasirašyti dokumentą, kuris prisidėtų prie abipusių santykių kultūros ir sporto srityje gerinimo.