„Labai norėtųsi, kad tai nebūtų vajus, kad nebūtų mados reikalas. Su didžiule pagarba palaidotiems, kurie daugelis nesuprato turbūt nei už ką kovoja, dažnai, kaip minėjau, nušauti į nugaras ar paguldę galvas dėl savo blogo vadovavimo, ką netgi ir dabar matome Ukrainoje“, – Seimo Kultūros komitete trečiadienį sakė V.Bezaras.
„Pagarbą turime išlaikyti ir visam pasauliui pasakyti: esame tauta, kuri su mirusiais nekovojame, bet tie simboliai, kurie propaguoja ir dabartinį režimą, ir tą buvusį, mūsų, kaip tautos, netenkina“, – akcentavo jis.
V.Bezaras: dalis paminklų įkūnija agresiją
KPD vadovo teigimu, iš viso registruose fiksuojama 160 palaidojimo vietų, apie pusėje jų yra sovietinių paminklų. Tačiau gali būti dar apie 200 tokiu objektų, arba žyminčių sovietų karių palaidojimo vietas, arba pastatytų jiems pagerbti.
„Jie visi skirtingi, bet dalyje jų yra tikrai agresijos dalis, kuri yra netoleruotina, ypatingai dabartiniu metu“, – teigė V.Bezaras.
46 atvejais palaidojimo vietose yra saugomi tik palaikai bei reljefas, 114 Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų vertingosios savybės yra ir paminklai, obeliskai, atminimo lentos, plokštės, įrašai su pavardėmis, išplanavimo sprendiniai, taikai ir pan.
Anot V.Bezaro, tik keturios palaidojimo vietos yra nacionalinio lygmens, tad daugeliu atvejų sprendimus galėtų priimti pačių savivaldybių vertinimo tarybos. Tokias tarybas turi tik kelios savivaldybės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miesto ir rajono, Palangos. Periodiškai tokias tarybas suburti galėtų Joniškis, Ukmergė, Šilutė.
Savo ruožtu neturinčios tokių tarybų, savivaldybės turi kreiptis į KPD ar tiesiogiai į prie Departamento sudaromas vertinimo tarybas.
Į vertybių registrą objektai, anot KPD vadovo, yra patekę dėl Ženevos konvencijos nuostatų, taip pat ir dėl to, jog „atsirado grėsmė, kad Rusijos Federacija, ar atskiri fiziniai ir juridiniai asmenys nepradėtų kurti tų palaidojimo vietų savaip – perdaryti, užrašų pridėti“.
Patys kapai apsaugos nepraras
Jis pabrėžė, kad kapinės, kapai ir kitos laidojimo vietos neprarastų Ženevos konvencijos garantuojamos apsaugos.
„Jei kalbame apie tai, kad vietos bendruomenės yra nepatenkintos paminklais ar kitomis išraiškos priemonėmis, kurios propaguoja agresiją, sovietinius, nacistinius simbolius, vėliavas, automatus ir taip toliau – kalbėtumėme tik apie tą dalį. Ir dabar daugelis raštų sako ir prašo nukelti paminklus arba panaikinti tam tikrus esančius ženklus“, – akcentavo jis.
Anot V.Bezaro, tarp sovietinių paminklų ir „dėmesio vertų dailės kūrinių“, kuriuose nėra ar beveik nematyti propagandos ženklų, bet didžioji dalis jų išlieti pagal 1948-1950 sukurtus tipinius modelius, dalis jų pastatyti vietose, kur veikė aktyvi rezistencija prieš sovietų režimą, kaip Merkinė, ir žeidžia gyventojus.
V.Bezaras teigė, kad kai kurie paminklai galėtų likti su papildoma informacija. Kaip pavyzdį jis pateikė Kauno Šančių kapines. Čia, anot KPD vadovo, be didelės pompastikos laidoti kariai nuo Carinės Rusijos iki Pirmojo pasaulinio karo laikų, taip pat tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo.
„Variantų turbūt yra labai daug. Jei ant klūpinčio kario to postamento būtų užrašyta: „Atleiskite mums už karą Ukrainoje“, ta ideologinė žinia, ko gero, būtų didesnė, nei paprastas nukėlimas ir išmetimas“, – kalbėjo jis.
V.Bezaras teigė, kad jei savivaldybės turi vertinimo tarybas, ji pati kreipiasi į šiuos ekspertus, o taryba, priėmusi sprendimą naikinti teisinę apsaugą paminklui kreipiasi į KPD, kuris ir pataiso įrašus Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre.
Sovietinių ženklų – dešimtys tūkstančių
Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis teiravosi dėl Palangoje esančios palaidojimo vietos su postamentu, ant kurio – buvusios SSRS herbas su uždraustais sovietiniais simboliais.
„Jei ten būtų svastika ar Vermachto koks simbolis, turbūt, niekas neabejotų, kad jis neturi teisės ten būti. Kaip su tokiomis žvaigždėmis, nepaisant to, kad tai gali būti ir antkapiai?“, – svarstė V. Juozapaitis.
V.Bezaras patikino, kad tokių paminklų yra „dešimtys tūkstančių“, tad iki šiol nebuvo praktikos sistemiškai šalinti tokius simbolius.
„Dar kažkaip buvo vilties negadinti santykių su „didžiąja kaimyne“. Bet dabar turbūt nebetulime vilčių ir pirmiausia tuos herbus reikia nuimti. Esame susiskambinę su Palangos meru – jis turi jau pasirengęs projektą aikštės sutvarkymo, šio postamento nuėmimo. Būtų aikštė išlyginta, atskleista“, – sakė KPD vadovas.
Anot jo, aikštėje yra ir paminklas Lietuvos partizanams.
Bunkerių Palangoje nesiūlo saugoti
V.Bezaras taip pat patvirtino paradoksalią situaciją, kai Palangoje žemės sklypą nusipirkęs asmuo nustumdė supiltą kalną rado 1940-ųjų gynybinės linijos bunkerį, užimantį apie keliasdešimties metrų plotą. KPD paprašė šį objektą įvertinti Palangos savivaldybės.
„Taip, yra visame pasaulyje šios gynybinės linijos daugelyje šalių įpaveldintos, ir Lietuvoje turime – nelabai daug, atmintyje sukasi skaičius 240. Tiek buvo įvairiausių gynybinių įrenginių palei Lietuvos-Vokietijos sieną (...). Vertinimo taryba turi įvertinti bendrame kontekste“, – sakė V.Bezaras.
„Nedarysime spaudimo. Objektas yra vidutinės vertės, vienas iš daugelio“, – pridūrė KPD direktorius.
Anot jo, Palangoje yra penki tokie objektai, vieną jų pernai savivaldybės vertinimo taryba pripažino nesaugotinu.
Oro uosto skulptūrose neįžvelgia propagandos
Komitete trečiadienį vėl kilo diskusijos dėl Vilniaus oro uosto pastato teisinės apsaugos – šį pastatą išbraukti iš vertybių registro siekia Lietuvos oro uostai, norėdami pritaikyti keleivių terminalą šiuolaikiniams poreikiams. Be kita ko, komiteto nariams ir oro uosto atstovams kliuvo ir pastato fasade esančios skulptūros, sakant, kad jos gali įprasminti Rusijos, kaip Sovietų Sąjungos paveldėtojos, „minkštąją galią“.
V.Bezaro nuomone, bent dalį pastato reikėtų išsaugoti, kaip tai daro kai kurios kitos buvusios Sovietų Sąjungos valstybės, Vokietija.
„Dėl skulptūrų – ten tikrai nieko nematau. Parašiutininkas yra. Bet tuo metu, kaip sakė, vienas seniausių rytinės Europos oro uostų šioje vietoje buvo ir aeroklubas. Tai vienas mato čia Lietuvos aeroklubo funkcijų įamžinimą, kitas – sovietinio laikmečio“, – sakė jis.
„Aišku, tai turbūt daugiau primenantis tipines sovietines skulptūras – ir vaikai su sklandytuvais, ir panašiai. Tai jei ryžtųsi pradėti oro uostas tą idėjų svarstymą, tuomet sprendimas turbūt ir atsirastų“, – kalbėjo departamento vadovas.
