Nuo kovo 31 iki balandžio 14 d. penkiuose Lietuvos miestuose bus parodyti 200 filmų. Pasirinkimas nemažas, tačiau ir seansų užtektinai, kad būtų galima pamatyti visus norimus filmus. Tačiau yra kuo džiaugtis ir dailės gerbėjams.
Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) rodoma paroda „Dailininkas klajūnas“, skirta tapytojo Vlado Eidukevičiaus 125-osioms gimimo metinėms.
Tai paroda, kurią pamatyti tiesiog privaloma. Tapytojo kūrybinis palikimas yra gana mažas. Lietuvoje jo darbų liko tik apie 200 vienetų, visa kita išblaškyta po visą Europą, o tokios didelės jo kūrybos parodos rengiamos gana retai.
V.Eidukevičius – paslaptinga, keista asmenybė, atsiskyrėlis, klajūnas, vienišius, tragiškai žuvęs 1941 m. Kaune. Jo kūryba – tai geriausi impresionizmo bei postimpresionizmo bruožai, puikiai suderinti su lietuvišku jautrumu, koloritu, unikalia technika. Jo darbų išskirtinumas – savitas potėpis, spalvų derinimas, faktūra. Tai pamatyti galima tik žiūrint originalus, taigi, nepraleiskite unikalios progos. Paroda rodoma iki balandžio 17 d.
Eidami link V. Eidukevičiaus kūrinių, nepraeikite pro architekto, inžinieriaus, dailininko Juozapo Kamarausko nutapytas „Senojo Vilniaus vizijas“.
Tiesiog didžiulis malonumas, o kartu ir šiokia tokia nostalgija žiūrėti į kruopščiai menininko užfiksuotą, tačiau iki šių dienų neišlikusią Vilniaus didybę: pilis, miesto sieną, bei jos vartus, kitus pastatus. Tai tiesiog desertas senojo Vilniaus mėgėjams.
Dar viena „gurmaniška“ paroda buvo atidaryta kovo 17 d. Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje. Tai dailininko Algimanto Švėgždos grafikos darbų paroda „Mano burtai“.
Negali nesigėrėti žiūrėdamas į jo preciziškai nupieštas virveles, šakeles, vapsvų lizdus, javų varpas, žiedus ir kt. Tarsi šamanas, žiniuonis, A.Švėgžda dėlioja iš jų įvairias paslaptingas, minimalistines kombinacijas, kuria savo burtus. Pajuskite, su kokia budistine ramybe ir kantrybe buvo kurti šie darbai. Paroda bus rodoma iki balandžio 24 d.
Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1) šiuo metu rodoma dailininko Prano Domšaičio retrospektyvinė tapybos paroda „Vaizduotės realybė“. Kaip ir V.Eidukevičius, P.Domšaitis buvo klajūnas, kūrybiškai brendęs Vokietijoje, atsiskleidęs Pietų Afrikoje, tačiau išsaugojęs ir tą valstietišką, lietuvišką dvasią, nuoširdumą, pagarbą gamtai.
Nors P.Domšaitis priskiriamas ekspresionistams, tačiau darbuose jaučiama ramybė. Ekspresija gal daugiau atsiskleidžia spalvose ir darbų motyvuose: kelio, ieškojimo, klajonių. Paroda veiks iki balandžio 24 d.
Vienintelį kartą gyvenime, žiūrėdamas į nuotrauką, jaučiausi labai nejaukiai. Tai buvo Sankt Peterburge, fotografijos parodoje, kur matydamas Stalino nuotrauką, jaučiausi, tarsi stovėčiau prieš gyvą. Tas žvilgsnis ir artumas tiesiog varė šiurpą.
Antrą kartą tokį jausmą patyriau žiūrėdamas šiuo metu Lietuvos fotomenininkų galerijoje eksponuojamą fotografo Evaldo Butkevičiaus parodą „Bespalvis dangus“.
Joje rodomi Kauno nepilnamečių kolonijos vaizdai, fotografuoti 1995-1996 m. Žiūrint į tuos veidus, gimsta daugiaprasmiai jausmai: baimės, nejaukumo, nesaugumo, pykčio, neapykantos, gailesčio, užuojautos ir pan. Nuotraukos labai realistiškai perteikia tų paauglių gyvenimą kolonijoje ir tai sukrečia. Peržiūrėjus visą parodą, lieka vienintelis neatsakytas klausimas – kas šie paaugliai dabar? Paroda bus rodoma iki balandžio 9 d.
Kitą savaitę laukia naujų parodų atidarymai, keletas knygų pristatymų ir daug „Kino pavasario“ filmų. Gero kino!
