Pirmadienį vakare įvyko išankstinė režisieriaus Tado Vidmanto debiutinio pilnametražio filmo premjera „Gautas iškvietimas“. Antradienį prasidėjus kalendoriniam pavasariui, programą pristatė didžiausias kino festivalis Lietuvoje „Kino pavasaris“.
Trečiadienį startavo du kino festivaliai – „Vokiško kino dienos“ (kovo 2-20 d.) ir studentiško kino „Šoblės kino festivalis“ (kovo 2-4 d.). Šeštadienį kino teatras „Skalvija“ kviečia į dokumentinį filmą „Skirmantas Valiulis. Laiko labirintuose“ apie fotografijos, kino ir televizijos kritiką Skirmantą Valiulį. Apie kiną šį kartą tiek, o dabar apie naujausias parodas.
Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje atsidarė nauja meno erdvė „Grafo“ (Trakų g. 14). Istoriniuose rūsiuose įsikūrusi galerija pristato skandinavišką meną, tačiau tarp menininkų iš Danijos, Norvegijos ir Olandijos, įsiterpė ir pora lietuvių – tapytojas Vilmantas Marcinkevičius ir skulptorius Nerijus Erminas.
Vasario 26 d. galerijoje buvo atidaryta nauja, danų tapytojos Henriette Hellstern paroda „Skaidrumas“. Gestas po gesto, potėpis po potėpio, spalva po spalvos, su sportininkės atkaklumu tapytoja kuria permatomas (savo) vizijas.
Vasario 26 d. galerijoje buvo atidaryta nauja, danų tapytojos Henriette Hellstern paroda „Skaidrumas“. Gestas po gesto, potėpis po potėpio, spalva po spalvos, su sportininkės atkaklumu tapytoja kuria permatomas (savo) vizijas. Jos dar nesusiformavusios, trapios, pažeidžiamos, beveidės, tarsi ką tik ištrūkusios iš menininkės pasąmonės. Nuo jų dar varva „gimdymo“ skysčiai, jos nuogos ir atviru žvilgsniu žvelgiančios į mus. Užsukite apsikeisti žvilgsniais.
Pirmąją pavasario dieną Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ (Latako g. 3), buvo atidarytos trys keturių autorių parodos: Eglės Ruibytės ir Mildos Dainovskytės „Žemė/Earth 2.0“, Vytenio Tolučio „Tarpinė stotelė“ ir Jolantos Mikulskytės „Vanduo ~ intro“. Visos parodos bus rodomos iki kovo 26 d.
Kas yra žemė? Labai komplikuota sąvoka. Kartais ji tiesiog slysta iš po kojų, kartais dreba, kartais praryja visa kas gyva, užkonservuoja ir atiduoda tik po milijonų metų.
Žemė – tai pagrindas ant kurio mes stovime, bet tas pagrindas labai dažnai yra nestabilus. Lietuvių kalboje žodis žemė yra daugiareikšmis: planeta, pasaulis, sausuma, gimtinė, derlinga žemė. Tokia pat daugiareikšmė yra ir ši paroda. Kad ir kaip tai paradoksaliai beskambėtų – žemėje vandens yra daugiau nei žemės. Parodoje taip pat.
Vytenis Tolutis užsiima labai įdomia veikla – kolekcionuoja senų daiktų paviršius. Tokių kaip senos kėdės, medinės rogutės, durys, langinės ir pan. Jei tiksliau, tai specialia technika nuplėšia jų odą ir savo trofėjų, tarsi indėnas skalpą, išeksponuoja mums. Daikto oda, tai tarsi mūsų piršto atspaudas, tarsi DNR kodas, kuriame išlieka jo tapatybė, praeities potyriai ir prisiminimai, laiko dulkės ir dūmai, lietaus ir sniego, vėjo ir saulės refleksai. Ir visą tai mes galime perskaityti.
Trečioji paroda „Vanduo ~ intro“ bus įdomi visiems, kurie mėgsta panerti po vandeniu.
Trečioji paroda „Vanduo ~ intro“ bus įdomi visiems, kurie mėgsta panerti po vandeniu. Potyrius, kuriuos patyrė po vandeniu, vaizdus, kuriuos ten pamatė, menininkė įvairiomis grafikos technikomis perkėlė ant popieriaus. Vieni darbai labai konkretūs, kiti daugiau abstraktūs, tačiau visi jie labai asmeniškai išjausti, mistifikuoti. Pavadinime žodelis intro reiškia tai, kad tai tik pirmoji, įžanginė „vandens“ paroda. Lauksime tęsinio.
Šį savaitgalį Nacionalinėje dailės galerijoje uždaroma visus lankomumo rekordus sumušusi Š. Saukos paroda „Žmogus su Saukos veidu“. Nuo sausio 15 iki kovo 3 d. joje apsilankė beveik 37 tūkstančiai žiūrovų. Dar galite suspėti ir padidinti šį skaičių. O ateinantį pirmadienį Kauno nacionaliniame dramos teatre prasidės edukacinis teatro festivalis „Nerk į teatrą“. Gero meno!
