„Pareiškiame, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės simbolių išniekinimo meno kūrinyje kelia grėsmę Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintam raiškos laisvės principui ir kultūros institucijų veikimui Lietuvoje“, – teigiama pirmadienį išplatintame viešame laiške prezidentui, Seimui, prokuratūrai ir policijai.
Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Šiuolaikinio meno centro, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Kinematografininkų sąjungos, MO muziejaus, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus ir kitų viešą laišką paskatino pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prieš 21 metus menininko Dainiaus Liškevičiaus sukurto videoperformanso, kuriame menininkas nusišluosto šokoladuotą veidą į Lietuvos vėliavą.
„Šiuo meno kūriniu prieš 21 metus autorius iškėlė klausimą, kokia bus Lietuvos valstybė ateityje, ar ji sugebės priimti piliečių tautinę, rasinę ir kitokią įvairovę. Jis ne išniekina valstybinę vėliavą, ne ją sutepa, o nusivalo veidą kaip Poncijaus Piloto kankinamas Kristus nusivalė veidą Turino drobule“, – rašoma laiške.
„Dėl to veiksmo drobulė tapo šventa, kaip šventa tampa ir Lietuvos vėliava, ištverianti visus valstybės virsmus. Be to, atlikdamas performansą menininkas veikė ne kaip Dainius Liškevičius, bet kaip išgalvotas personažas – taip pat kaip išgalvoti ar istorines asmenybes vaizduojantys personažai veikia teatre ir kine, – videoperfomanso prasmę aiškina laiško autoriai. – Tas personažas vilki kostiumą, iš kurio mes atpažįstame eilinį pilietį-funkcionierių, kuris prisitaiko prie bet kokių aplinkybių, kad išliktų. Sovietinėje sistemoje gyvenęs ir veikęs pilietis-funkcionierius nusivalydamas veidą trispalve virsta kitu žmogumi, t. y. pakeičia kaukę ir prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų laisvoje Lietuvoje.“
Tikėtina, kad menininką apskundę „Šeimų maršo“ organizatoriai šio personažo figūroje atpažino save.
„Tikėtina, kad menininką apskundę „Šeimų maršo“ organizatoriai šio personažo figūroje atpažino save. Tačiau svarbiausia, kad kūrinyje menininkas vaizduoja fiktyvią tikrovę taip pat kaip ją vaizduoja kino filmai ar teatro spektakliai“, – tvirtinama laiške.
Jame primenama, kad D.Liškevičius yra pripažintas menininkas, apdovanotas įvairiais prizais, diplomais, premijomis, o 2015 metais jis atstovavo Lietuvai Venecijos meno bienalėje.
„Kūrinys, dėl kurio jis apkaltintas, 2000 metais eksponuotas Šiuolaikinio meno centre, 2012 metais – Nacionalinėje dailės galerijoje, minėtoje Venecijos meno bienalėje, 2019 metais – MO muziejuje ir papildęs jo kolekciją“, – teigiama laiške.
Susidariusią situaciją dėl meno kūrinio kultūros bendruomenės atstovai vadina absurdiška ir grėsminga.
„Šiuo kaltinamuoju procesu ne tik daroma psichologinė ir finansinė žala menininkui, bet ir visai meno sistemai Lietuvoje. Parodoma, kad įstatymai neveikia ir kam nors nesupratus meno kūrinio menininkas praranda įstatymais ir kultūros institucijų pripažinimu įtvirtintą menininko tapatybę, o galimai ir laisvę“, – teigia jie.
Anot laiško, tai pavojingai nestabili situacija, kurioje nebelieka vietos meninei kūrybai.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė praėjusią savaitę Seime sakė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas, siekiant nustatyti visas aplinkybes.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl valstybės simbolių išniekinimo, už tai gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Videoperformansas „Kliaksas / Restartas“ sukurtas 2000 metais. Anot D.Liškevičiaus, tai yra meno kūrinys, kuriame XXI amžiaus pradžioje kalbėta apie tai, kad Lietuva ateityje taps pilietiniu, o ne tautiniu pagrindu vieninga valstybe. Kalbėta apie kaitą, apie patriotizmo ribas ir suvokimą.
