Pasiteiravus, kokios srities projektų buvo pateikta daugiausia, LKT Stebėsenos ir analizės skyriaus koordinatorė Kristina Mažeikaitė teigė, jog tarp paraiškų dominavo tarpsritiniai projektai (20 proc.), bibliotekų, muzikos, etninės kultūros sričių iniciatyvos. Mažiausiai paraiškų pateikta į architektūros (1 projektas), fotografijos, dizaino ir cirko (po 4 projektus) sritis.
„Pateikti projektai turėjo atitikti bent vieną Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose tikslą: skatinti kūrybinių raiškų įvairovę, stiprinti vietos kultūrinį identitetą ar skatinti bendradarbiavimą. Daugiausia pateikta paraiškų, kurios, Regioninių kultūros tarybų manymu, atitinka kūrybinių raiškų įvairovės skatinimo tikslą. Regioninių kultūros tarybų nariai dažnai akcentuoja bendradarbiavimo trūkumą. Tai atspindi ir pateiktų paraiškų statistika. Bendradarbiavimo tikslą atitiko mažiausiai paraiškų (19 proc.)“, – komentavo K.Mažeikaitė.
Pasak jos, daugiausia paraiškų sulaukė Šiaulių ir Panevėžio regioninės kultūros tarybos, kurioms buvo pateikta daugiau nei 90 projektų. Mažiausiai paraiškų teko Tauragės apskrities regioninei kultūros tarybai – 28-ios.
„Tai rodo, kad visgi pateiktų paraiškų skaičius labiausiai priklauso nuo apskrities dydžio. Tačiau buvo tikėtasi, kad Regioninės kultūros tarybos gaus didesnį paraiškų skaičių vertinimui. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl buvo nuspręsta skelbti antrąjį programos finansavimo konkursą“, – sakė K.Mažeikaitė ir pridūrė, kad tikimasi per antrąjį konkursą sulaukti didesnio aktyvumo.
Antrasis Tolygios kultūrinės raidos programos konkursas jau paskelbtas – paraiškas gali teikti visų apskričių, išskyrus Marijampolės, projektų vykdytojai. Kaip teigia K.Mažeikaitė, Marijampolės apskrities Regioninė kultūros taryba priėmė sprendimą didesnę lėšų dalį skirti per pirmąjį konkursą ir antrojo nebeskelbti.
Apibendrindama regioninių kultūros tarybų veiklos pradžią, LKT Stebėsenos ir analizės skyriaus koordinatorė teigė, jog darbas vyko gana sklandžiai: „Svarbus tarybų indėlis bendraujant su kultūros lauko dalyviais ir informuojant apie Tolygios kultūrinės raidos modelį. Tai rodo, kad jiems svarbu, kokia bus kultūros raida jų apskrityje. Kita vertus, tai tik modelio įgyvendinimo pradžia ir esame pasiruošę jį tobulinti. Regioninės kultūros tarybos rinkosi į pirmus posėdžius, procedūros jiems buvo naujos. Pasibaigus antrajam finansavimo konkursui galėsime objektyviau įvertinti jų darbą ir numatyti reikiamas priemones tobulinimui.“
LKT pirmininkė Daina Urbanavičienė tikino, jog šiuo metu laukiantis iššūkis – kiekvienos apskrities prioritetų nustatymas.
„Džiaugiuosi, kad įgyvendinant Tolygios kultūrinės raidos modelį didelis darbas jau padarytas – Regioninės kultūros tarybos jau sudarė pirmuosius projektų sąrašus, bendradarbiauja su savivaldybėmis, organizuoja susitikimus su kultūros lauko dalyviais.
Visgi dar vienas didelis iššūkis jų laukia – tai Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose prioritetai, kitaip tariant, kiekvienos apskrities individualūs kultūros planai, pagal kuriuos nuo kito rudens bus skelbiami finansavimo konkursai regionų projektų vykdytojams. Reiks ne tik tarybų nariams tarpusavyje susitarti dėl bendrų vardiklių apskrityse, bet ir jų aktualumu įtikinti bendruomenę. Reiks surasti būdus, kaip plėtoti kultūrą, neatstumiant, bet maksimaliai įtraukiant vietos gyventojus.
Gal ir nereikia tikėti kažkada Josepho Beuyso pasakyta fraze, kad kiekvienas žmogus yra menininkas, bet, kita vertus, kiekviename žmoguje yra didesnė ar mažesnė kūrybos dimensija ir kiekvienam turi būti suteikta galimybė ją išreikšti“, – komentavo D.Urbanavičienė.
15min primena, jog Tolygios kultūrinės raidos programai skirti 3 mln. eurų, o apskritims, kuriose įsteigtos regioninės kultūros tarybos, taikomos finansavimo kvotos. Į naująją pertvarką nepateko Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų projektų vykdytojų iniciatyvos.
Su finansuojamų projektų sąrašu galite susipažinti čia.
