Nuo idėjos iki poveikio: kultūros ir verslo bendradarbiavimo galimybės
Gintautė Žemaitytė, laikinai einanti Šiuolaikinio meno centro direktorės (ŠMC) pareigas Sapiegų rūmų padalinio vadovė, bei Regina Jaskelevičienė, ŠMC partnerysčių ir plėtros vadovė, dalijosi įžvalgomis apie tai, kaip užtikrinti sėkmingas kultūros ir verslo partnerystes.
Savo pranešime jos pabrėžė, kad partnerystės nesusiklosto savaime – joms reikia pasiruošimo, aiškių lūkesčių ir žmogaus organizacijoje, kuris atsakingai koordinuotų šį procesą.
Partnerystės nesusiklosto savaime – joms reikia pasiruošimo, aiškių lūkesčių ir žmogaus organizacijoje, kuris atsakingai koordinuotų šį procesą.
Partnerystės turi būti kuriamos aiškiai, apčiuopiamai ir pamatuojamai, tačiau kartu išlaikant kultūros organizacijos vertybinį pagrindą. Pasak pranešėjų, tik per laiką ir kantrų pasiruošimą galima pasiekti ilgalaikių rezultatų, kurie bus naudingi tiek kultūros, tiek verslo sektoriams.
Kitas pranešėjas, architektas Sigitas Rimkevičius, MB „Architektūriniai urbanistiniai sprendimai“ vadovas, pabrėžė, kad kultūros ir verslo partnerystės kuria ne tik finansinę, bet ir emocinę bei socialinę vertę. S. Rimkevičius pabrėžė, kad kultūra ir verslas gali vienas kitam suteikti naujų galimybių – nuo kūrybinio požiūrio į verslo problemas iki naujų rinkų, kurios vertina kultūrinę dimensiją.
Eglė Vaitkevičiūtė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos projektų vadovė, savo darbe sėkmingai sujungia smulkaus verslo patirtį ir strateginį mąstymą, siekdama kurti prasmingus pokyčius.
Ji mato aiškias galimybes verslo ir kultūros partnerystėse, kurios leidžia ne tik kurti pridėtinę vertę, bet ir skatina inovacijas. E. Vaitkevičiūtė įsitikinusi, kad tarpsektorinis bendradarbiavimas yra unikali erdvė drąsiems ir prasmingiems sprendimams, o kultūros organizacijos šiandien tampa kūrybiškumo, inovacijų ir socialinio poveikio centrais.
„Verslo ir kultūros partnerystė nėra tik graži idėja. Tai strateginis kelias į ilgalaikį poveikį, augimą ir stipresnę visuomenę. Kviečiu ieškoti ne tik galimų partnerių, bet ir sinergijos taškų, kurie leis kurti bendrą vertę, pokyčius ir sėkmę.“, – teigė pranešėja.
Diskusijos, atveriančios galimybes
Diskusijos, vykusios pagal „World Café“ metodiką, suteikė dalyviams galimybę gilintis į kultūros ir verslo sąveikos klausimus, siekiant išgryninti efektyvaus bendradarbiavimo būdus. Moderatoriams padedant, buvo aptarta, kaip užtikrinti, kad kultūros ir verslo partnerystės būtų aiškiai suvokiamos ir vertinamos tiek visuomenės, tiek pačių organizacijų.
Dalyviai pabrėžė nuoseklaus pasakojimo svarbą, kuris galėtų atskleisti tokios partnerystės naudą ir pridėtinę vertę platesnei auditorijai. Buvo analizuojama, kaip šios partnerystės gali ne tik stiprinti organizacijos identitetą, bet ir padėti pritraukti naujas tikslines grupes. Diskusijos taip pat atskleidė, kad kultūros integracija į vidines verslo komunikacijos strategijas gali tapti kūrybiškumo katalizatoriumi, įkvėpti darbuotojus, motyvuoti komandas ir sustiprinti organizacijos vertybinį pagrindą.
Dalyviai aptarė inovatyvių strategijų, tokių kaip „Blue ocean“ modelis, pritaikymą, leidžiantį išvengti konkurencijos ir atverti naujas, neištirtas rinkas. Galiausiai buvo akcentuota, kaip verslo ir kultūros partnerystė gali padėti pasiekti platesnę auditoriją per bendrus inovatyvius projektus ir interaktyvias komunikacijos kampanijas ir taip stiprinti abiejų sektorių poveikį ir matomumą.
Buvo akcentuota, kaip verslo ir kultūros partnerystė gali padėti pasiekti platesnę auditoriją per bendrus inovatyvius projektus ir interaktyvias komunikacijos kampanijas
Pasak vienos iš renginio moderatorių, filantropijos konsultantės Giedrės Šopaitės-Šilinskienės, prie vieno stalo susėdę kultūros ir verslo organizacijų atstovai labai greitai atpažino, kad jų partnerystė gali padėti spręsti tiek vieno, tiek kito sektoriaus problemas.
„Iki šiol egzistuoja įsitikinimas, kad kultūros organizacijos tėra pasyvūs paramos gavėjai, kuriems partnerystė su verslu reiškia vien pavedimą į banko sąskaitą. Nudžiugau iš diskusijų dalyvių išgirdusi, kad tai tėra mitas. Tiek kultūros, tiek verslo žmonės kalba apie įsitraukimą, vertybes, ilgalaikį bendradarbiavimą – teigė G. Šopaitė-Šilinskienė.
Kodėl tokie renginiai svarbūs?
Kultūros ir verslo partnerystės diena buvo daugiau nei diskusijų platforma. Ji parodė, kad kūrybiškumas ir bendradarbiavimas yra būtini šiuolaikinės visuomenės ir ekonomikos plėtrai. Tokie renginiai leidžia ne tik suprasti, kuo kultūra ir verslas gali būti naudingi vienas kitam, bet ir stiprina bendruomeniškumo jausmą.
Tokio formato renginiai suteikia galimybę išgryninti naujus bendradarbiavimo modelius, pasidalinti idėjomis ir užmegzti ryšius, kurie galėtų virsti prasmingais projektais. Be to, jie padeda kurti dialogą tarp sektorių, kurie dirba atskirai, tačiau kartu gali įgyvendinti reikšmingus pokyčius.
Šio renginio sėkmė rodo, kad kultūros ir verslo sąveika turi milžinišką potencialą, o atviras dialogas tarp šių sričių yra raktas į prasmingus pokyčius, kurie bus naudingi visiems – nuo kūrėjų iki kultūros vartotojų.
Kultūros ir verslo partnerystės diena yra projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ dalis.
Projektą „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Projektas yra finansuojamas pagal 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 08-001-04-01-01 „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“.
