VKPK teigimu, toks fondas galėtų padėti spręsti nepakankamo paveldotvarkos finansavimo problemą – jame būtų kaupiamos lėšos tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, šių darbų projektavimui ir kitiems kultūros paveldo išsaugojimo tikslams.
Rekomendacijas institucija teigia pateikusi Seimui, Vyriausybei, Prezidentūrai ir Kultūros ministerijai, o tokio papildomo kultūros paveldo apsaugos finansavimo būdo efektyvumą įrodo UNESCO praktika. Anot komisijos, šalys įpareigojamos skatinti nacionalinių, viešųjų ir privačių fondų ar asociacijų, kurie remtų pasaulio paveldo apsaugą, kūrimą.
„Todėl siūlėme Vyriausybei inicijuoti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimus, numatant jame kultūros paveldo rėmimo fondo steigimo galimybę“, – pranešime spaudai teigė komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė.
Savo ruožtu Kultūros ministerija teigia abejojanti, ar fondas galėtų būti įsteigtas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad išankstinis fiksuotas finansavimas programai ar fondui, finansavimo dydį siejant su procentine konkretaus mokesčio dalimi, prieštarauja Konstitucijai.
„Kultūros ministerijos nuomone, siūlomo fondo idėjos realizavimas būtų sunkiai įmanomas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimo kontekstą. Be to, šio fondo lėšų negalėtų sudaryti nei valstybės, nei savivaldybių biudžetų lėšos, todėl kyla esminių klausimų tiek dėl šio fondo veiklos modelio, tiek dėl finansavimo“, – atsakyme BNS nurodė ministerija.
VKPK teigia, jog yra gavusi ir šias pastabas.
Siūlymus komisija teikia kylant nesutarimams su Kultūros ministerija dėl Paveldotvarkos programos lėšų. Komisija tvirtina, kad 2019 ir 2020 metais šios programos lėšos mažėjo po maždaug 900-950 tūkst. eurų, o išlaidų kompensavimo poreikis valdytojams „4–5 kartus viršija skiriamus valstybės asignavimus“.
Pasak komisijos, dėl lėšų trūkumo daugelį metų kultūros paveldo objektuose vykdomi tik mažos apimties tęstiniai darbai, dėl to atsiranda papildomų išlaidų, tokie objektai negali būti visapusiškai naudojami ar pritaikomi, o kai kuriems statiniams tvarkyti pagal skiriamas lėšas „gali prireikti ištisų dešimtmečių“.
Komisija rekomenduoja Vyriausybei parengti ilgalaikę paveldo tvarkymo strategiją.
Kultūros ministras Simonas Kairys tvirtina priešingai – anot ministro, finansavimas auga. Jo duomenimis, pastaruosius dvejus metus jis nuosekliai didėjo: 2019-aisiais skirta 4,5 mln. eurų, 2020-aisiais – 5,7 mln. eurų, 2021-aisiais – 6,8 mln. eurų, 2022 metais numatomi jau 8,3 mln. eurų.
„Kitaip tariant, Vyriausybės ir Kultūros ministerijos pastangos sąmoningai nutylimos, išryškinami seni duomenys, kuriais patogiau pagrįsti savo „ekspertinę“ nuomonę“, – prieš kelias savaites pareiškė S.Kairys.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais.
