„Mums tai buvo nežinoma, nes mes netikriname jų santykių – tam yra konfidencialumo ir nešališkumo deklaracijos, jas pasirašo kiekvienas komisijos narys. Jis turėjo tą parodyti, nebent situacijos neatpažino (...). Į šitą naują atranką mes jo tikrai nemanome jo kviesti. Jis galėjo bent tą aplinkybę pasakyti, paklausti, ar ten yra konfliktas“, – BNS sakė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.
Ji pripažįsta, kad interesų konfliktas kompozitoriui galėjo kilti, nes sutartį su juo pasirašė dabartinis laikinasis LNOBT vadovas Sigitas Žutautas, dalyvavęs nuolatinio vadovo konkurse. Tačiau problemos, viceministrės nuomone, neliko, kai komisija neišrinko nė vieno kandidato ir paskelbtas pakartotinis konkursas.
M.Urbaičio baleto „Procesas“ premjera LNOBT įvyko gruodžio pradžioje.
Šį klausimą Seimo Kultūros komitete šią savaitę iškėlė opozicinių konservatorių atstovas Vytautas Juozapaitis. Jis tikina, kad tokia konkurso baigtis buvo kaip tik palanki ministrės be konkurso skirtam ir teatrui laikinai vadovaujančiam S.Žutautui, nes jis ir toliau lieka eiti pareigas. V. Juozapaitis sakė vertinantis M.Urbaitį kaip talentingą kompozitorių, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorių bei garbingą žmogų.
„Bet garbus menininkas buvo pakviestas atlikti ir atrankos, tokios kanceliarinės funkcijos, kuri su menu nesisieja. Yra Vyriausybės patvirtinta nuostata, kur juodu ant balto parašyta, kad žmonės, turintys įsipareigojimų konkrečioms įstaigoms, turi tai deklaruoti ir nusišalinti nuo vertinimo. Tad M.Urbaitis, turėdamas galiojančią autorinę sutartį su įstaiga, į kurią jis buvo įpareigotas išrinkti vadovą, aiškiai turėjo privatų interesą, kaip bepasuktum. O kad ministrė Liana Ruokytė – Jonsson nežinojo – nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“, – kalbėjo V.Juozapaitis.
Pats M.Urbaitis BNS sakė, kad apie prievolę deklaruoti interesus nebuvo informuotas ir konflikto neįžvelgia.
„Visi Lietuvoje kažkur esame susiję, muzikantų bendruomenė yra maža, visi ką nors kartu darome. Jei tokiu principu, tokiu kampu pradėtų žiūrėti, tiesiog nesurinktų komisijos. Buvo įvardyta, kokie nešališkumai turi būti: šeimos narių, viešųjų įstaigų, bet ne tokie, kad turiu autorinę sutartį. Ką tai bendro turi su direktoriaus konkursu, kur yra ryšys? Nematau konflikto. Juk Jis (S. Žutautas – BNS) nelaimėjo“, – teigė kompozitorius.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis atmetė konservatoriaus siūlymą, kad komitetas oficialiai kreiptųsi į ministeriją dėl šios situacijos išaiškinimo. R.Karbauskis kaltino V.Juozapaitį, kad šis pats turi interesų dėl šio konkurso, nors konservatorius tą neigia.
„Ta informacija yra labai svarbi, kurią jūs dabar pateikėte, bet šiuo atveju pats komitetas gali įsivelti į labai keistą situaciją, kadangi vienas komiteto narys gali turėti interesų tame pačiame konkurse. Čia nėra joks vertinimas, tiesiog apie tai yra šnekama, kad jūs pats turėjote interesų tame konkurse, – per komiteto posėdį šią savaitę kalbėjo R.Karbauskis. – Nemanau, kad dabar komiteto nariams reikėtų kreiptis.“
G.Žemaitytė tikino, kad sutartį su M.Urbaičiu teatras rengė dar vadovaujant LNOBT Gintautui Kėvišui, S.Žutautas ją pasirašė pirmosiomis darbo dienomis, kartu su krūva kitų dokumentų.
„Tai tokia lengvinanti aplinkybė, – teigė viceministrė. – Tai neturėjo įtakos, nes konkurso niekas nelaimėjo. Jeigu būtų laimėjęs šitas kandidatas, tada turėtumėme skelbti rezultatus ir, pavyzdžiui, išimti jo balsavimą.“
V.Juozapaitis taip nemano. Jis stebėjosi, kad apie situaciją komisijos neinformavo ir pats S.Žutautas.
„Jis tarp pamato komisijos narių praktiškai sau pavaldų žmogų ir tyli kaip žemę pardavęs, niekam to nepasako. Konkurso rezultatas buvo toks, kad niekas neišrinktas, o tai reiškia, kad jis buvo palankus būtent dabartiniam operos teatro direktoriui, nes jis toliau sau ramiai eina pareigas“, – sakė opozicijos atstovas.
V.Žemaitytė pareiškė, kad tokie „argumentacija yra juokinga“, anot jos, priekaištai galbūt būtų objektyvūs, jei nuolatiniu direktoriumi vis dėlto penkeriems metams būtų paskirtas S. Žutautas. Tą patį tvirtina ir pats M.Urbaitis.
V.Juozapaitis taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad atrankos komisijoje buvo ir Kultūros ministerijos atstovė Eglė Saudargaitė bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prorektorė Judita Žukienė. Jos dalyvavo ir ankstesnėje atrankos komisijoje, penkeriems metams išrinkusioje G.Kėvišą. Konkursas vyko pernai, bet naują kadenciją G.Kėvišas turėjo pradėti tik šiemet – to neįvyko ministrei dėl procedūrinių pažeidimų panaikinus konkurso rezultatus.
„Ministrė paima du žmones iš konkurso komisijos, kurios darbu suabejojo pati ministrė“, – stebėjosi Seimo narys.
G.Žemaitytė patikino, kad šios dvi narės niekaip nėra susijusios su konkurso dalyviais.
V.Juozapaičio teigimu, Kultūros ministerija neatsižvelgė į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas viešai skelbti konkurso atrankos komisijos sudėtį, nustatyti, kad į pretendentų atranką gali būti kviečiami stebėtojai. Konkurso komisijos sudėtį Kultūros ministerija buvo paskelbusi konfidencialia informacija.
S.Žutautas LNOBT vadovauja nuo birželio – jis pakeitė iš pareigų už pažeidimus atleistą 15 metų teatrui vadovavusį G.Kėvišą. Ministerija spalį skelbė konkursą į nuolatines vadovo pareigas, tačiau jis neįvyko nė vienam iš aštuonių konkurso dalyvių neatitikus minimalių reikalavimų. Konkurse patvirtino dalyvavęs ir S. Žutautas.
Šiuo metu vyksta naujas konkursas į teatro vadovus, dokumentai priimami iki gruodžio 21 dienos.
