Paklausta, kaip toliau vystosi atleisto Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo Gintauto Kėvišo istorija, ministrė teigė, jog, jos žiniomis, G.Kėvišas kreipėsi į teismą: „Kvestionuojamas sprendimas dėl pirmosios administracinės nuobaudos, konkurso aktų panaikinimo ir projektų suspendavimo – tai susiję su pačiu teatru. Kaip žinia, dalį [teatro] sąskaitų leidome apmokėti. <...> Šiuo metu vyksta svarstymas, kokie kiti žingsniai bus. Mūsų tikslas yra nelaikyti suspenduoto finansavimo, jį paleisti kuo greičiau, bet tam turi būti tam tikros garantijos, patvirtinimas iš prokuratūros,“ – sakė ministrė, pridurdama, jog kiekvienas pilietis turi teisę kreiptis į teismą.
Pasak L.Ruokytės-Jonsson, naujas konkursas LNOBT direktoriaus pareigoms užimti šiuo metu rengiamas: „Viską darome pagal reglamentus, yra nustatytos konkurso taisyklės į nacionalines įstaigas“.
Ministrė taip pat informavo, jog sprendimo dėl Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro direktoriaus Lino Marijaus Zaikausko, kurį Lygių galimybių komisija pripažino seksualiai priekabiavus prie teatro darbuotojos, kol kas nėra: „Gautas patvirtinimas iš Lygių galimybių kontrolierės, laiškas perduotas komisijai, sudarytai Kultūros ministerijos. Komisija baigia savo darbą, šiandien arba rytoj turėsim komisijos išvadą ir tuomet priimsime sprendimą.“
Aptarus šiandienos kultūros lauko aktualijas, Kultūros ministerijos atstovai pristatė svarbiausius per pirmąjį pusmetį nuveiktus darbus. Vienas jų – įvestos kadencijos valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams. Kadencijos trukmė – 4-eri metai, o kadencijų kiekis ribojamas iki dviejų. Šį sprendimą Kultūros ministerijos atstovai motyvuoja noru užtikrinti kaitą ir teigia šiuo metu ruošiantys dar 6 įstatymų projektus, paliesiančius kitų kultūros institucijų vadovų kadencijų klausimą.
Kitas šį pusmetį įgyvendintas darbas – pateiktas mecenatystės įstatymo projektas, užtikrinsiantis papildomų financinių injekcijų kultūros sektoriuje atsiradimą. Pasak ministerijos atstovų, mecenatai bus skatinami ne tik mokestinėmis lengvatomis, kurios neabejotinai atsiras vėliau, bet ir keliant mecenatystės Lietuvoje prestižą.
Tarp reikšmingų darbų buvo minimas ir ministerijos kolegijos, kurią sudaro meno lauko vadybos administravimo profesionalai, suformavimas. Šiuo žingsniu siekiama gauti naujų požiūrių į kultūros administravimą bei stiprinti kultūros lauko savivaldą.
Taip pat – reformuota kultūros ir meno taryba, vienas svarbiausių veikėjų kultūros lauke, nuo šiol atstovaujama plačiau, turinti stipresnę savivaldą ir geresnę reputaciją. Kartu buvo įsteigtas meno ir kultūros analizės centras, leisiantis įgalinti tyrimais pagrįstą kultūros politiką.
Nuo šių metų, 2 proc. nuo GPM buvo galima skirti individualiems meno kūrėjams – šia proga pasinaudojo daugiau nei 800 menininkų.
Ministerija taip pat pristatė parengusi antikorupcinės visuomenės informavimo politikos įstatymo pataisas, leisiančias sukurti vientisą žiniasklaidos savininkų duomenų bazę bei užtikrinsiančias žiniasklaidos skaidrumą.
Galiausiai, parengta kultūros įstaigų vartotojų pasitenkinimo tyrimo metodika, kuria, vertinant teikiamų paslaugų kokybę ir aktualumą auditorijai, vadovausis kultūros įstaigos.