Pernai įregistruota daugiau kaip 15 tūkstančių juridinių asmenų pavadinimų. Rinkdama iš šio didelio skaičiaus Valstybinės kalbos inspekcijos sudaryta komisija atsisakė klubų, centrų, bendruomenių, draugijų, atstovybių, asociacijų, federacijų, sąjungų, bendrijų, viešųjų įstaigų pavadinimų ir tų, kurie sudaryti su dirbtiniais žodžiais, skaičiais, vietovardžiais ar asmenvardžiais. Tarp nugalėtojų nepateko įmonės, apie kurių veiklą nepavyko rasti reikiamos informacijos, nes svarbus kriterijus ‒ įmonės pavadinimas turi būti susietas su vykdoma veikla.
Kalbos inspekcija išrinko šiuos 2021 metais įregistruotus įmonių pavadinimus: „Bitė ritė“ (renginių organizavimas), „Draugiškas vėjas“ (energetika), „Gijos“ (verslo konsultacijos), „Kaimynaičiai“ (nekilnojamojo turto nuoma), „Klaužados“ (švietimo ir ugdymo paslaugos), „Mįslius“ (ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas), „Noriu atostogų“ (kelionių organizavimo paslaugos), „Nuotykių kempinė“ (kemperių nuoma kelionėms), „Pilies penktadieniai“ (maisto gamyba ir tiekimas į namus), „Prisegu sparnus“ (kirpimo ir grožio paslaugos), „Rasos taškas“ (šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas ir priežiūra), „Svajok garsiai“ (prekyba paštu ir internetu), „Šaukštas proto“ (psichologinės konsultacijos), „Zvimbalynas“ (internetinių projektų kūrimas), „Žaliuomenė“ (prekyba ekologiškais maisto produktais) ‒ iš Vilniaus, „Garbės žodis“ (prekyba internetu savo kurtais gaminiais), „Spurklys“ (kompiuterių remontas, IT paslaugos) ‒ iš Kauno, „Septynerios durys“ (prekyba durimis ir montavimas ‒ iš Klaipėdos), „Jaukiau“ (prekyba pačių kurtais džemperiais-pledais) ‒ iš Šiaulių, „Būro kiemas“ (kultūrinė veikla) ‒ iš Pagėgių sav., „Vasaros kvapas“ (eterinio aliejaus ir natūralių aromatinių produktų gamyba) ‒ iš Palangos, „Žvejo lobis“ (prekyba žuvų produktais ir žvejybos reikmenimis) ‒ iš Širvintų.
„Šiandien nemažai kalbama apie kūrybiškumą ir jo svarbą įvairiausiose srityse. Labai džiugu pasveikinti jus – žmonės, kurie kūrybiškumą liudija pasirinkdami savo įmonių pavadinimus. Smagu, kad plėtodami verslo koncepcijas nepamirštate pasinaudoti ir galingu gimtosios kalbos įrankiu, kuris ir padeda atkreipti į jus dėmesį, ir atskleidžia įmonės savastį. Visiems, kuriuos pastebėjo reiklūs ekspertai, noriu palinkėti, kad kūrybiškumo genas verslą lydėtų ir ateityje, kad taptų viena iš jūsų sėkmės istorijos dalių“, – sveikindamas konkurso laureatus kalbėjo Kultūros ministerijos kancleris Rolandas Kvietkauskas.
Laureatus taip pat sveikino Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.
„Pastaruoju metu girdime vis daugiau priekaištų, kad būsimiems verslininkams labai trukdo mūsų kalbos suvaržymai rinktis bet kokius pavadinimus. Šis konkursas yra savotiškas atsakymas tiems, kurie tvirtina, kad įmonėms tenka susidurti su problemomis dėl sunkiai ištariamų ir nesuprantamų lietuviškų pavadinimų“, – mintimis dalijosi konkurso sumanytojas, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.
Apie įdomius, keistus, originalius pavadinimus pasakojo Inspektavimo skyriaus vedėjas Arūnas Dambrauskas, vyriausioji inspektorė Ramunė Kanišauskaitė priminė visus ankstesnių metų laureatus. Apie tai, kaip šis konkursas padėjo pritraukti sėkmę, pasakojo „Daktaro deserto“ vadovas Marius Dijokas. Renginį vedė LRT radijo žurnalistas Edvardas Kubilius.
Portalo delfi.lt lankytojai buvo pakviesti rinkti vieną iš 22 pavadinimų. Rinkimus laimėjusiai įmonei „Mįslius“ savo balsą atidavė rekordinis žmonių skaičius, o apdovanojamą įteikė šio portalo rubrikos „Verslas Plius“ redaktorė Ugnė Karaliūnaitė. Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo simpatijas skyrė įmonei „Prisegu sparnus“.
Įmonės pavadinimas naudojamas antspauduose, dokumentuose, atidarant banko sąskaitą, iškabose, reklamoje, viešuosiuose užrašuose, prekių aprašuose, etiketėse, todėl labai svarbu, kad jis būtų suprantamas, taisyklingas, pageidautina ‒ nesunkiai ištariamas ir įsimenamas. Kartais pradedantieji verslininkai nuogąstauja, kad jų pavadinimo nesupras užsieniečiai, bet pamiršta, kad didžioji dalis pirkėjų ir paslaugų užsakovų bus Lietuvoje, kuriems įmonių vardai užsienio kalbomis dažnai būna iš viso nesuprantami.
Valstybinės kalbos inspekcijos požiūriu, per didelis noras įtikti užsieniečiams įmonę paverčia neoriginalia, neišsiskiriančia iš visumos, neturinčia savo tapatybės. Nuo pavadinimo prasideda įmonės veikla, tai labai glaudžiai susiję, todėl vardą reikia rinktis labai atsakingai. Tik sėkmingai vykdydama veiklą įmonė gali pasiekti puikių rezultatų, gražus lietuviškas pavadinimas garsina pačią įmonę ir Lietuvą.
