Seminaro užduotis tapo sėkmingu projektu
 |
| Asociacijos „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ nuotr./Gydytojai klounai |
Asociacija „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ gimė beveik prieš 3 metus, kai jos vadovė Indrė Vileitė dar studijavo kultūros vadybą.
„Vieno seminaro metu gavome užduotį sugalvoti ir įgyvendinti kultūros projektą. Mes taip ir padarėme. Parašėme projektą, gavome Kultūros ministerijos finansavimą ir, užsienio lektoriams padedant, surengėme pirmuosius Lietuvoje socialinių klounų mokymus. Po jų išleidome pirmąją gydytojų klounų kartą“, – prisiminusi šypsojosi I.Vileitė.
Moteris pasakojo, kad visa komanda, projektui artėjant prie pabaigos, pradėjo svarstyti būdus, kaip ir toliau tęsti šią veiklą.
„Mes tiesiog negalėjome nutraukti savo veiklos. Nė vienas žmogus, prisidėjęs prie projekto, nepasitraukė“, – pabrėžė asociacijos „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ vadovė.
Lanko vaiką, o ne jo ligą
Socialiniai klounai lanko vaikų ligonines, vaikų namus, specialiųjų poreikių turinčių vaikų darželius bei kitas įstaigas, kurios rūpinasi vaikų fiziniais, emociniais, elgesio ir kitais negalavimais bei sutrikimais.
„Mums nesunku eiti į vietas, kur tradiciškai manoma, jog yra liūdna. Eidami į ligoninę, mes nematome mažų ligoniukų, mes atrandame sveikąją vaiko pusę“, – sako asociacijos meno vadovas Algirdas Urbonas.
„Klounas – ne tas žmogus, kuris klausinėja apie ligą. Mes einame pas vaiką, o ne pas vaiko ligą, – kolegai pritarė I.Vileitė. – Mūsų misija – juoko ir džiaugsmo skleidimas likimo nuskriaustiems vaikams.“
Net klouno nesėkmė vaikus veikia teigiamai
Socialinio klouno apsilankymas toli gražu nėra sustyguotas pasirodymas. A.Urbonas pasakojo, kad eidami į ligoninę, jie niekada nežino, ką reikės daryti ir ką ras už vienų ar kitų ligoninės palatos durų.
 |
| Asociacijos „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ nuotr./Gydytojai klounai |
„Mes leidžiame vaikui vadovauti ir stengiamės įgyvendinti visus jo troškimus“, – šypsojosi vyras.
Įrankiai, naudojami vaikui pralinksminti, anot gydytojų klounų, gali būti patys įvairiausi: pasakos, žaidimai, muzika, mankšta.
„Kiekvienas klounas turi savo slaptą dėžutę materialiems ir nematerialiems įrankiams, – šypsosi A. Urbonas. – Kiekvienas žinome, ką galime padaryti ir ko ne, bet dažniausiai visi darome viską, nes klouno nesėkmė vaikus taip pat veikia teigiamai. Kuo ilgiau ir kuo įvairesniais būdais stengiesi spręsti vieną ar kitą problemą, tuo linksmiau ir įdomiau.“
Dėl klounų vaikai nenori palikti ligoninės
A.Urbonas prisiminė, kaip kartą ligoninėje teko net krepšinį sužaisti.
 |
| Asociacijos „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ nuotr./Gydytojai klounai |
„Užėjome pas berniuką, o jis pasirodo lankė krepšinį. Taigi ligoninės sąlygomis nusprendėme ir mes pažaisti krepšinį. Iš vienkartinių rankšluosčių pasidarėme kamuoliukų ir mėtėme juos į šiukšliadėžę. Kadangi pats berniukas bėgioti negalėjo, tai lakstė krepšys, – pasakodamas visą laiką šypsojosi vyras.
Socialiniai klounai ligoninėje sugeba sukurti tokią jaukią atmosferą, kad vaikai net nenori iš jos išeiti.
„Vieną dieną ligoninėje teko stebėti, kaip iš ligoninės jau išrašytas mažas berniukas niekaip nesutiko eiti namo, nes nenorėjo palikti klounų. Jis tiesiog atsisėdo ant savo daiktų ir į raginimus eiti atsakydavo: „Paskui, paskui. Aš dar liksiu ligoninėje“, – juokėsi I.Vileitė.
