Nors į diskusiją buvo kviesti visų partijų atstovai, laiko surado vos keli jų. Tačiau vargu, ar tai turėtų stebinti – kaip pastebėjo „Ateities visuomenės instituto“ steigėja Erika Furman, partijų programose kultūrai skiriama toli gražu ne pati svarbiausia pozicija.
Praėjusios kadencijos vaisiai
Kultūros ministras, Darbo partijos narys Šarūnas Birutis, apžvelgdamas praėjusią kadenciją, paminėjo prioritetines kultūros politikos kryptis – kultūros sampratos išplėtimą, finansinių resursų didinimą, ES struktūrinių lėšų įsisavinimą, tarpsektorinio veiklos plano „Kultūra“ įgyvendinimą ir kultūros prieinamumo didinimą.
Mano supratimu, niekada tų pinigų neužteks visiems kūrėjams, jei neišugdysim poreikio kultūrinėms vertybėms kiekviename pilietyje, – sakė Š.Birutis.
„Kultūros rėmimo fondas pirmuoju prioritetu skiria pinigus į regionus ir jaunimo, vaikų edukaciją. Buvo labai daug kritikos iš menininkų tarpo. <…> Bet mano supratimu, niekada tų pinigų neužteks visiems kūrėjams, jei neišugdysim poreikio kultūrinėms vertybėms kiekviename pilietyje“, – sakė Š.Birutis, pabrėžęs, jog, jo nuomone, šie prioritetai turėtų likti ir būsimoje Vyriausybėje.
Pasak ministro, šiandien kultūros lauke netrūksta problemų – žmonės nepakankamai domisi ir dalyvauja kultūriniame gyvenime, o kultūros paslaugų kokybė, bibliotekų ir muziejų darbas neretai neatitinka laikmečio aktualijų. Š.Biručio teigimu, Lietuvoje kol kas neįvertinamas ir kūrybinių industrijų potencialas, o resursai dažnai naudojami neefektyviai.
Kultūros politikos vaidmuo
Š.Birutis neslėpė, jog jo pozicija kultūros politikos klausimais smarkiai skiriasi nuo likusios partijos – jis kultūrą esą laiko valstybės prioritetu, tačiau daugeliui jo kolegų toks požiūris neatrodo teisingas.
„Manau, kad visose partijose bus tas pats. Nebijau to pasakyti – aš nematau nei vienos partijos, kuri įrašė kultūrą pirmu numeriu. Man būtų labai smagu išgirsti apie naują modelį, nes jokių pasiūlymų, jokių naujų modelių iš nei vienos partijos per ketverius metus nebuvo“, – sakė Š.Birutis.
Nebijau to pasakyti – aš nematau nei vienos partijos, kuri įrašė kultūrą pirmu numeriu. Man būtų labai smagu išgirsti apie naują modelį, nes jokių pasiūlymų, jokių naujų modelių iš nei vienos partijos per ketverius metus nebuvo, – teigė Š.Birutis.
Lietuvos laisvės sąjungos lyderis Artūras Zuokas tikino, jog tiek jam asmeniškai, tiek jo kolegoms, kultūra yra ne tik žodis, bet ir gyvenimo būdas.
„Vienas iš pagrindinių Lietuvos laisvės sąjungos programos leitmotyvų, ko nei viena kita partija Lietuvoje nesiūlo, yra ne tik ekonominis matas, kada visas plėtros pagrindas yra BVP – mes kalbam ir apie laimės indeksą bei jo taikymą. Laimės ekonomikoje, pirmą kartą mes deklaruojame viešai, ne tik pinigai svarbu. Ir būtent čia [atsiranda] kultūra, siekiant laimingos visuomenės“, – sakė A.Zuokas.
„Lietuvos sąrašo“ lyderis Darius Kuolys teigė, kad jo atstovaujama partija kultūrai, švietimui ir mokslui valstybėje sieks sugrąžinti lyderiaujančias pozicijas, nes nuo to priklauso mūsų bendruomenės tapatybė ir laisvė modernioje ekonomikoje: „Į kultūrą siūlome žvelgti taip, kaip ragino Algirdas Julius Greimas, sakydamas, kad politika yra niekas kita, bet kultūrinė veikla ir nacionalinės kultūros kūrimas“.
Pritariu ministro prioritetui regionų kultūros rėmimui, prieinamumo [didinimui], finansų pritraukimui į kultūrą, bet jeigu mes nematom visumos, mes pralošiam labai svarbų tarptautinį žaidimą ir mūsų kūrybinės jėgos senka, – sakė D.Kuolys.
D.Kuolys atkreipė dėmesį, jog šiuo metu neturime kultūros politikos vykdymo demokratinio mechanizmo.
„Kultūros šerdis – švietimas. Atribojus švietimą nuo kultūros, turime atvirus kultūrinius žaidimus, juos finansuojam, jie prasmingi. Pritariu ministro prioritetui regionų kultūros rėmimui, prieinamumo [didinimui], finansų pritraukimui į kultūrą, bet jeigu mes nematom visumos, mes pralošiam labai svarbų tarptautinį žaidimą ir mūsų kūrybinės jėgos senka“, – teigė D.Kuolys, paminėjęs vieną galimų sprendimų – Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijų sujungimą.
Šiam siūlymui pritarė ir A.Zuokas bei Š.Birutis.
TS-LKD kandidato į kultūros ministrus Vytauto Juozapaičio patarėjas Audris Grybauskas, kalbėdamas apie partijos formuojamą kultūros politikos kryptį, visų pirma minėjo integraciją – ekonomikos, socialinės politikos bei kultūros politikos jungtį.
Kultūros politikos tikslai
Paklaustas, ką pirmiausia keistų Lietuvos kultūros politikoje, A.Zuokas minėjo kultūros prieinamumo skatinimą ir kultūros vartotojų rato didinimą bei iškėlė klausimą, ar apskritai reikalinga Kultūros ministerija, jei egzistuoja Kultūros taryba.
Mes turime tapti kultūros idėjų ir eksporto šalimi, nes mes tiek vartotojų, deja, neturim, o turim tokį potencialą. Čia valstybė galėtų padaryti labai daug, – sakė A.Zuokas.
Pasak jo, Lietuva šiandien yra unikali tuo, kad čia kasmet didelis skaičius studentų baigia menų specialybes – keliskart daugiau nei, pavyzdžiui, Norvegijoje.
„Dauguma tai mato kaip minusą, o aš matyčiau kaip privalumą. Mes turime tapti kultūros idėjų ir eksporto šalimi, nes mes tiek vartotojų, deja, neturim, o turim tokį potencialą. Čia valstybė galėtų padaryti labai daug“, – sakė A.Zuokas, patikindamas, jog jei bus ministru pirmininku, koordinuos renginius valstybiniu mastu bei skatins jų viešinimą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Kultūros politika yra gynybos politikos dalis, nes kultūros laukas ruošia valstybę ir visuomenę dar didesnėms krizėms negu, pavyzdžiui, karas, – sakė B.Gailius.
Pasak D.Kuolio, kultūrinis matmuo turėtų būti suteiktas visai Lietuvos viešajai erdvei.
„Šiandien išleidžiam labai daug pinigų žiniasklaidai, dešimtim, šimtais milijonų eurų papirkinėdami žiniasklaidą per visas valstybines institucijas, valstybines įmones ir t.t. Jeigu šituos pinigus mes skirtume Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, iš jų finansuotume kultūrinius, medijų projektus, turėtume prisotintą viešąją erdvę savos, nacionalinės, pasaulinės kultūros“, – tvirtino D.Kuolys.
Jo nuomone, šiandien modernizavus bibliotekas, būtina jas pripildyti knygų, nes situacija, kai 70 vaikų stovi eilėje prie vieno leidinio, yra absurdiška ir liudija necivilizuotą valstybės požiūrį.
Kito TS-LKD kandidato į kultūros ministrus Bernardo Gailiaus nuomone, didžiuliu iššūkiu taps bandymas įrodyti – tiek partijoms, tiek visuomenei – jog kultūra turėtų būti prioritetinė sritis.
„Kultūros politika yra gynybos politikos dalis, nes kultūros laukas ruošia valstybę ir visuomenę dar didesnėms krizėms negu, pavyzdžiui, karas“, – sakė jis.
A.Grybauskas pabrėžė, jog šiandien susiduriame su kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo painiojimu, todėl yra būtina įtvirtinti įstatyminę bazę ir tobulinti finansavimo mechanizmą, kuris šiandien veikia chaoso režimu.
