Pasak tyrimą koordinuojančios Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentės Ramunės Dirvanskienės, nors Dainų šventė gyvuoja jau šimtmetį, tačiau kaip reiškinys ji tirta labai mažai – tik istoriniu bei kultūriniais aspektais.
Tuo tarpu naujosios technologijos šiandien leidžia į dainavimo reiškinį pažvelgti gerokai giliau ir nagrinėti tiek tiriant subjektyvias konkretaus žmogaus psichofiziologines patirtis, tiek ir grupės žmonių – dainininkų, muzikantų, klausytojų – bendrumo potyrį, kuris gimsta vienu metu dainuojant ar klausantis to paties kūrinio.
„Kalbėdami apie Dainų švenčių patirtis skirtingi žmonės pasakoja apie tai, kad dalyvavimas šiuose renginiuose psichologiškai stipriai paveikia – jie jaučiasi pakylėti, sujaudinti, laimingi. Maža to, nori į šventę sugrįžti ir vėl patirti panašias būsenas. Tad šimtmečio Dainų šventė – puiki galimybė moksliškai, apčiuopiamai ištirti visa tai, ką žmonės subjektyviai patiria“, – teigė R.Dirvanskienė.
Kas vyksta mūsų smegenyse dainuojant su kitais?
Visos Dainų šventės metu mokslininkų grupės rinks informaciją tiek klausimynų forma, tiek ir pasitelkdami šiuolaikines technologijas – pulso matuoklius bei elektroencefalogramas.
Jau nuo dabar iki liepos 1 d. Dainų šventės dalyviai bei žiūrovai kviečiami pildyti prieššventinį klausimyną apie savo santykį su šia švente, bendruomeniškumo jausmus bei muziką.
Klausimynus mokslininkai taip pat parengė ir dalyviams, kurie bus pagrindiniame liepos 6 d. renginyje Vingio parke. Na, o į paskutinius klausimus apie emocinę savijautą ir socialinį tapatumą dalyviai bus kviečiami atsakyti praėjus kelioms dienoms po Dainų šventės.
Mokslininkai tikisi, kad į šias anketas atsakys dešimtys tūkstančių šventės dalyvių.
Pasak R.Dirvanskienės šiuo metu pasaulyje yra nemažai duomenų apie tai, kaip muzika veikia pavienius žmones, tuo tarpu tyrimai apie muzikavimo patirtis masiniuose renginiuose iki šiol nėra tokie gausūs.
Vis dėlto, pažangios technologijos mokslininkams šiandien suteikia galimybę stebėti pokyčius žmogaus smegenyse bei fiziologijoje, kurie vyksta dainuojant ar klausantis muzikos drauge su kitais.
„Pastebima, kad dainavimas kartu sinchronizuoja širdies plakimą, smegenų bangas, o tai kartu nulemia ir didėjantį socialinio bendrumo jausmą“, – pasakojo mokslininkė.
R.Dirvanskienė pažymėjo, kad Dainų šventės tyrimą įkvėpė ankstesni kelių šalių mokslininkų atlikti darbai.
Vienas jų – tai šių metų pavasarį Majamio filharmonijoje San Fransisko universiteto mokslininkės Indrės Viskontas drauge su komanda vykdytas tyrimas, kurio metu stebėta, kaip orkestrui grojant klasikinę muziką realiu laiku sinchronizuojasi violončelininkės, dirigento ir klausytojo smegenų veikla.
Panašius tyrimus koncertuose, tik jau matuodami muzikantų širdies pulsą, atliko ir komanda iš Danijos, kuriai vadovavo mokslininkė Ivana Konvalinka.
Pasak R.Dirvanskienės, visos šios komandos liepos pradžioje atvyks į Lietuvą ir savo jau išbandytais metodais tirs šimtmečio Dainų šventės dalyvius.
Tyrimo centre – sutartinių giedotojos ir beveik šimtas choristų
Dainų šventės metu skirtinguose renginiuose 4 choristai bus tiriami elektroencafalograma, o apie 80 dalyvių – pulso matuokliais.
Pirmasis tyrimas bus atliekamas kanklių koncerto metu Šv.Jonų bažnyčioje – bus matuojamas tyrime sutiksiančių dalyvauti muzikantų bei klausytojų smegenų aktyvumas bei jų širdies pulsas.
Anot R.Dirvanskienės, išskirtinis dėmesys taip pat bus skirtas sutartinių grupės giedotojoms: keturios atlikėjos specialiai tuo tikslu atvyks į Vilniaus universitetą, kur joms giedant bus atlikti išsamūs neurologiniai bei fiziologiniai tyrimai.
„Ne taip seniai sutartinės buvo įtraukos į UNESCO kultūros paveldą, tačiau mes iki šiol neturime šiuolaikiniu mokslu pagrįstų tyrimų apie tai, kuo ši muzikavimo tradicija tokia unikali. Tikimės, kad mūsų surinkti psichofiziologiniai duomenys padės naujais būdais pažinti sutartinių giedojimo tradiciją“, – kalbėjo mokslininkė.
Ji taip pat pabrėžė, kad po šių tyrimų bus galima palyginti sutartinių giedotojų bei chorinio dainavimo dalyvių duomenis, kurie bus surinkti pasitelkus naująsias technologijas.
Tuo tarpu pagrindiniai matavimai vyks liepos 4–6 dienomis: Dainų dienos repeticijos bei pagrindinio koncerto, kuriame dalyvauja ne tik keliasdešimties tūkstančių dalyvių jungtinis choras, tačiau ir gausus būrys klausytojų, metu.
Tiek repeticijų, tiek ir koncerto metu bus tiriama specialiai atrinka 80–100 asmenų grupė, kurią sudarys vyrai ir moterys, jaunuoliai bei vyresnio amžiaus žmonės, taip pat skirtingos trukmės muzikavimo patirtis turintys asmenys.
Anot R.Dirvanskienės, pasitarus su Dainų šventės organizatoriais, kulminacine tyrimo daina pasirinkta emociškai bene stipriausias kūrinys „Kur giria žaliuoja“. Mokslininkai ketina stebėti, kaip subjektyvūs dalyvių jausmai atsispindi jų fiziologijoje atliekant šį kūrinį.
Paklausta, kada numatoma turėti tyrimų rezultatus, mokslininkė pabrėžė, kad šis projektas yra didžiulės apimties, labai plataus spektro ir gausybės skirtingų duomenų skaičiavimų, todėl jis užtruks mažiausiai pusę metų.
„Atskirų žmonių fiziologiniai duomenys yra matomi iškarto, tačiau lyginti daugybės žmonių fiziologinių pokyčių tendencijas – nemažo laiko reikalaujantis darbas. Būtent todėl tyrimų rezultatų teks lukterėti, tačiau tikimės, kad jie padės atsakyti į klausimus, kodėl ir kuo mums tokia svarbi yra Dainų švenčių tradicija“, – kalbėjo R.Dirvanskienė.
