Tokį praėjusią savaitę ministerijos atstovų išsakytą pasiūlymą skeptiškai vertina pačios organizacijos – bendrą mokestį už tuščias laikmenas renkanti AGATA, taip pat mokesčio nerenkančios, bet jį savo nariams tik skirstančios LATGA ir AVAKA.
Ministerija teigia, kad naujas darinys leistų veiksmingiau administruoti kompensacinį atlyginimą, nes šiuo metu tarp atlyginimus kūrėjams administruojančių organizacijų kyla nesutarimai dėl gaunamo mokesčio proporcijų ir dėl to už kompensacijų surinkimą atsakinga AGATA negali laiku pervesti lėšų tolesniam paskirstymui ir išmokėjimui. Nurodoma, kad daugiausia problemų kyla audiovizualiniame sektoriuje, kuriuo rūpinasi LATGA ir AVAKA.
Asociacijoms siūloma sutarti dėl konfederacijos steigimo, į ją būtų deleguoti kiekvienos nariai ir jie kolektyviai spręstų dėl kompensacijų skirstymo.
„Mokestį surinktų, paskirstytų ir teisių turėtojams išmokėtų viena organizacija, turinti savo duomenų bazę, programinę įrangą ir kitus organizacinius techninius resursus. Taip būtų užtikrintas teisinis aiškumas teisių turėtojams ir savalaikis atlyginimo išmokėjimas“, – teigia Kultūros ministerija.
Pasak pranešimo, šiuo metu kyla problemų dėl surinkto kompensacinio atlyginimo paskirstymo ir išmokėjimo, ypač audiovizualiniame sektoriuje. Šioje srityje tuo užsiima dvi organizacijos – LATGA ir AVAKA, jos skirsto kompensacijas, surinktas už parduotas tuščias laikmenas.
Ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis BNS sako, kad asociacijoms siūloma sutarti dėl konfederacijos steigimo, į ją būtų deleguoti kiekvienos nariai ir jie kolektyviai spręstų dėl kompensacijų skirstymo.
Visos trys organizacijos pažymi, kad kol kas ministerijos siūlymas – tik žodinis, jie laukia detalesnių paaiškinimų, kokiomis lėšomis nauja įstaiga būtų išlaikoma.
LATGA direktorius Jonas Liniauskas BNS teigė, kad Lietuvoje veikiantis modelis, kai viena organizacija surenka atlyginimą, o autoriams, atlikėjams ir prodiuseriams atstovaujančios bendrijos jį paskirsto, vyrauja daugelyje užsienio valstybių.
„Nėra žinoma apie organizaciją, kuri būtų įkurta visoms trims funkcijoms įgyvendinti. Daug abejonių kelia subjekto galimi privalumai, galimi papildomi kaštai. Juolab, kad AGATA, LATGA bei AVAKA duomenų bazėse turi visą reikalingą informaciją atlyginimo surinkimui bei išmokėjimui ir šį darbą atlieka nepriekaištingai“, – teigia jis.
LATGA vadovas taip pat pažymi, kad įsteigus dar vieną administratorių, didesnio sutarimo tarp jo atstovaujamos bendrijos ir AVAKA neatsiras.
„Galbūt mažiau nesutarimų kiltų, jei ministerija nurodytų, kad audiovizualinių kūrinių autoriams atlyginimus paskirstome mes, o prodiuseriams (audiovizualinių kūrinių gamintojams) – AVAKA. Tai būtų logiška, nes tarp mūsų narių yra daugiau autorių, o tarp AVAKA narių – prodiuserių“, – sakė jis.
Panašios nuomonės laikosi ir AVAKA direktorius Darius Vaitiekūnas, neabejodamas, kad naujos organizacijos steigimas pareikalaus didelių kaštų, „tačiau nesukurs kūrėjams papildomos vertės“.
Jis, kaip ir J.Liniauskas, pažymi, jog niekas neturi pretenzijų dėl AGATA vykdomo mokesčių surinkimo. D.Vaitiekūno manymu, kylantys nesutarimai dalijant atlyginimą tarp AVAKA ir LATGA gali būti sprendžiami atskyrus Lietuvos ir užsienio audiovizualinių kūrinių teisių turėtojų atlyginimo paskirstymo klausimą.
„Kultūros ministrės įsakymu galima suderinti visus iki šiol kylančius klausimus, o savo ruožtu asociacija AVAKA, esu tikras, suras bendrus sprendimus su kitomis asociacijomis dėl audiovizualinių kūrinių kompensacinio atlyginimo išmokėjimo Lietuvos kūrėjams“, – nurodo D.Vaitiekūnas.
AGATA Muzikos licencijų skyriaus vadovas Mindaugas Budvytis tvirtina, kad asociacija yra per ilgus metus užmezgusi dalykinius santykius su visomis laikmenas ir įrangą parduodančiomis įmonėmis, turi specifinę duomenų bazę, įrangą. Jis taip pat pabrėžia, kad Europos valstybės taip pat skirsto užmokestį per atskiras asociacijas, kurioms priklauso konkretūs kūrėjai.
„Įvertinus visas aplinkybes, manytume, jog Kultūros ministerijos pasiūlymas yra paviršutiniškas ir skubotas“, – teigia jis.
