Dirbtuvių rezultatai visuomenei bus pristatyti šį mėnesį, o specialistai sako matantys tris galimus pastato atgaivinimo ir įveiklinimo scenarijus.
Kaip šią savaitę pranešė Kultūros ministerija, Kauno centrinio pašto rūmai paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Pašto likimu susirūpinta po to, kai žiemą čia įvyko vandentiekio avarija.
Pateikti trys scenarijai
Dainius Lanauskas, iniciatyvos „Gražinkime Kauną“ įkūrėjas ir iniciatyvinės grupės „Paštininkai“ narys, sako, kad pašto pastato paskelbimas kultūros paveldo objektu yra kryptingas žingsnis: „Dabar dar, nenusižengiant visam teisiniam reglamentui, reikėtų jį paskelbti kultūros paminklu. Mes manome, kad šis pastatas turi būti prieinamas visuomenei, kad būtų galima patekti ne tik į pirmą aukštą, bet į visus aukštus.“
Pasak D.Lanausko, dirbtuvėse buvo pateikti trys scenarijai. Vienas iš jų – muziejus, antras – pastato pritaikymas Kauno bendruomenėms, trečias – verslo ir kultūros bendradarbiavimas.
Susibūrę darbo grupėse specialistai svarstė, kaip šie scenarijai galėtų atrodyti realiai.
Kas bus pašto operatorius, kol kas nežinia. „Yra paskelbtas premjero Sauliaus Skvernelio raštas, kad reikėtų optimizuoti Kaune esančias valstybines įmones, kurios išsimėčiusios po miestą, ir jas perkelti į paštą – toks yra planas.
Patį pastatą iš Lietuvos pašto perims Turto bankas, tačiau operatorius, žinoma, turės būti – ir greičiausiai bus – valstybinė institucija.
Tačiau teko girdėti ir Kultūros ministerijos iniciatyvas, kad į paštą būtų perkeltos ne valstybinės įmonės, o labiau atkreiptas dėmesys į kultūrines veiklas“, – sakė D.Lanauskas.
Pasak D.Lanausko, kito kelio nelabai yra – pastatu turėtų rūpintis valstybė, nes verslui jis nėra įdomus visų pirmą dėl to, kad jame yra daug saugotinų vertybių, be to, nėra automobilių parkavimo aikštelės.
„Verslui tai greičiausiai neatsipirktų. Vien jo restauravimas dešimtis milijonų eurų kainuotų. Nebent atsirastų rėmėjas“, – svarstė D.Lanauskas.
Galimybių gali būti įvairių
Kaip 15min sakė architektūrologas Vaidas Petrulis, į dirbtuves specialistai susirinko bandydami analizuoti ateities scenarijų, nes galimybių gali būti įvairių.
„Pavyzdžiui, vienas scenarijus galėtų būti, kad tai yra objektas, kurį saugo ir juo naudojasi valstybinė institucija. Mano asmenine nuomone, tada būtų labai gerai suformuoti naują instituciją: muziejų, archyvą ar tyrimų centrą, kuris būtų susijęs su Lietuvos architektūros populiarinimu.
Turiu mintyse ne tik Kauno tarpukarį, tačiau ir visą XX amžių, išeivijos ir kitus archyvus, kurie dabar yra truputį išsimėtę. Jeigu būtų stipri valia surinkti XX amžiaus archyvus, tai būtų vieta, kur juos galima saugoti, populiarinti, rengti parodas“, – sakė V.Petrulis.
Pasak V.Petrulio, jei būtų pasirinktas toks scenarijus, su planavimu susiję savivaldybės skyriai galėtų būti vienoje vietoje ir kartu būtų prieinami žmonėms, sukuriant kūrybišką bei demokratišką aplinką.
Kalbėdamas apie kitą – komercinį pastato panaudojimo scenarijų – V.Petrulis teigė, jog visų pirma turėtų būti orientuojamasi į naujus šiuolaikinių kūrybinių industrijų modelius.
„Tačiau tada pastatas būtų parduodamas, jį perkanti ir investuojanti įmonė žinotų, kad tai saugomas objektas.
Gal tai galėtų būti prestižinės įstaigų patalpos, skirtos nuomai? Tačiau man pirmoji mintis sukasi apie kūrybines industrijas, taip pat apie žmones, kurie naudojasi viešuoju transportu, elektriniais paspirtukais – prie pašto yra automobilių stovėjimo aikštelių problema“, – kalbėjo V.Petrulis.
Pašto pastatas – atviras visuomenei
Kauno centrinio pašto rūmus paskelbus valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, pastatas nuo šiol turės galimybę įgyti kultūros paminklo statusą ir vėliau galės būti įrašomas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.
„Tai reiškia, kad bus galima užtikrinti Kauno centrinio pašto rūmų prieinamumą visuomenei ir jų išsaugojimą. Reikėtų išlaikyti atviro visuomenei pastato idėją, o tai padaryti Kauno centrinio pašto rūmams ateityje leistų suteiktas kultūros paminklo statusas“, – teigiama Kultūros ministerijos pranešime.
1932 m. atidarytas Kauno centrinis paštas, kurio architektas Feliksas Vizbaras, yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu pobūdžiu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
2015 m. Europos komisija Kauno modernizmo statiniams, tarp jų ir centriniam paštui, suteikė Europos paveldo ženklą. Siekiama, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Kauno centrinio pašto pastato likimu susirūpinta po sausio mėnesį įvykusios vandentiekio avarijos. Trūkus vamzdžiams buvo užlieta dalis patalpų. Po to sienos sudrėko ir testuojant vandentiekio sistemą.
Dėl pašto pastato likimo į Susisiekimo ministeriją kreipėsi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, o netrukus premjeras S.Skvernelis nurodė ministerijoms pateikti siūlymus Turto bankui dėl valdymo srities institucijų administracinių patalpų poreikio Kaune, įvertinant galimybes optimizuoti naudojamą nekilnojamąjį turtą.
Kaip šią savaitę teigė Lietuvos pašto, kuris ir yra pastato valdytojas, atstovai, pastatas turėtų būti perduotas kitai valstybinei institucijai, tačiau kokiai – dar nežinia.
