Pasak NKIKIA Valdybos pirmininkės Živilės Diavaros, šios priemonės buvo parengtos glaudžiai bendradarbiaujant įvairioms Lietuvos valstybinėms institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms, pasitelkus aukšto lygio ekspertų konsultacijas ir vertinimus, tad būtų labai apmaudu, jei visos šios kolektyvinės pastangos nueitų perniek, rašoma pranešime žiniasklaidai.
NKIKIA Vyriausybei taip pat siūlo įgyvendinti „E. valdžios dizaino“ priemonę paremtą dizaineriško mąstymo taikymu, orientuotu pirmiausia į piliečių poreikius, bei priemonę „Kultūros ir kūrybinės industrijos, mokslas, inovacijos“, siekiant skatinti KKI inovacijas bei mokslo ir žinių perdavimo plėtrą.
„Įgyvendinant 2015 m. Lietuvos architektūros ir dizaino politikos plėtros gaires buvo numatyta mokslo ir žinių perdavimo plėtra, skatinant dizaino inovacijas, bet šių gairių įgyvendinimas taip ir neprasidėjo“, – teigia organizacijos atstovai ir ragina naująją Vyriausybę šį darbą tęsti.
Asociacija taip pat siūlo skirti nuo kitų ugdymo reikmių atskirą finansavimą mokyklų bibliotekų fondų formavimui ir kasmet numatyti lėšas mokyklų bibliotekoms knygų įsigijimui.
Šio siūlymo rengėjai pastebi, kad Lietuvos mokyklų bibliotekos atskiro finansavimo knygų įsigijimui negauna. Kiekvienos konkrečios mokyklos bibliotekos fondo dydis priklauso nuo tos mokyklos direktoriaus požiūrio.
Pastaruoju metu, asociacijos teigimu, kai kurių mokyklų bibliotekos išvis naikinamos arba jungiamos su viešosiomis bibliotekomis. Tokiu būdu vaiko kelias iki knygos yra tik prailginamas. Šią problemą būtina spręsti, kad nekristų Lietuvos visuomenės raštingumo ir skaitymo gebėjimų lygmuo.
Mokytojams trūksta kūrybinių kompetencijų
NKIKIA atstovai atkreipia dėmesį, kad ir Lietuvos mokytojams trūksta kūrybinių kompetencijų bei ragina šią problemą spręsti, rengiant ir finansuojant specialias pedagogų kūrybinių kompetencijų vystymo programas.
Vyriausybei asociacija rekomenduoja taikyti pameistrystės programas kultūros sektoriuje, kūrybinių industrijų ir kultūros įmonėms atlyginant už darbą organizuojant ir koordinuojant šiose pameistrystės programose dalyvaujančių asmenų kūrybinę profesinę praktiką.
„Kad kultūros sektorius būtų pasirengęs suteikti kokybišką ir profesionalią kūrybinę praktiką būsimiems kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriaus specialistams, kūrybinę profesinę praktiką svarbu plėsti pameistrystės formomis, apmokama mentoryste ir panašiomis priemonėmis.
Šis klausimas jau išspręstas pramonės įmonėse, kur pameistrystės programos suteikia galimybę būsimiems specialistams mokytis darbo vietoje ir tuo pačiu gauti atlyginimą, o darbdaviams tai – tiesioginė galimybė parengti naują darbuotoją pagal savo poreikius“, įžvalgomis dalijasi NKIKIA Valdybos pirmininkė Živilė Diavara.
Kūrybinę profesinę praktiką svarbu plėsti pameistrystės formomis.
NKIKIA teigimu, kūrybinių ir kultūrinių industrijų potencialas galėtų būti išnaudojamas gerinant visuomenės psichikos sveikatą ir pagal „Kultūros paso“ modelį kurti emocinės sveikatos gerinimo priemonę „Socialinį pasą“.
„Socialinis pasas“ Lietuvos gyventojams suteiktų galimybę naudotis kultūros paslaugomis ir produktais kaip psichikos sveikatos gerinimo priemone.
NKIKIA savo pasiūlymuose Vyriausybei taip pat pabrėžia būtinybę palengvinti kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriaus startuolių prieigą prie kapitalo išteklių: kurti kultūrinių ir kūrybinių industrijų akceleratorių bei taikyti mokestines lengvatas, kuriomis galėtų naudotis į kūrybinių ir kultūrinių industrijų startuolius investuojančios įmonės ir rizikos kapitalo fondai.
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija yra pasirengusi teikti visokeriopą ekspertinę pagalbą, prisidedant prie nuoseklaus Vyriausybės programos įgyvendinimo.
„18-oji Vyriausybė deklaruoja, kad savo programą grindžia bendradarbiavimo, atvirumo, patikimumo ir aiškios komunikacijos principais. Daugelio į šią programą įtrauktų veiksmų įgyvendinimui būtinas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija yra pasirengusi teikti visokeriopą ekspertinę pagalbą, prisidedant prie nuoseklaus Vyriausybės programos įgyvendinimo“, – teigia Ž.Diavara.
Asociacija savo pasiūlymus Vyriausybės įgyvendinimo planui įteikė Vyriausybei, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Seimo kultūros komitetui ir LR Kultūros ministerijai.
