Šį sekmadienį, spalio 26 d., 16 val. Vilniaus taikomosios dailės muziejuje įvyks pirmieji rafinuoti kvarteto ir fortepijono pašnekesiai, šį kartą dalyvaujant eksperimentuojantiems pianistams Birutei Vainiūnaitei, Sonatai Deveikytei-Zubovienei ir Rokui Zubovui.
1965 m. debiutavęs kvartetas susikūrė ir ištobulino savitą interpretavimo tradiciją, plačią raiškos priemonių skalę ir gebėjimą įsigilinti į įvairių epochų bei stilių muziką interpretuojant Haydną, Beethoveną, Brahmsą ar Schnittkę, Schönbergą ir Cage’ą. Be to, beveik dešimt metų kartu griežiantys dabartiniai kvarteto nariai (Audronė Vainiūnaitė, Artūras Šilalė, Girdutis Jakaitis ir Augustinas Vasiliauskas) susikūrė ir savitą socialinę aplinką, ne mažiau svarbią kameriniam muzikavimui.
Ši muzikinė Vilniaus kvarteto retorika susilaukia komplimentų tiek Lietuvoje, tiek svetur. Iš jų galima paminėti tokias pikantiškas detales, kaip kvarteto garso palyginimą su gero šokolado skoniu („kuris pavergia, tačiau jo niekaip nepersisotinsi“) arba užhipnotizuotus ir pritrenktus Sekmadieninio popietės programos branduolį sudaro trys 2000 m. kūriniai, įkvėpti ir reflektuojantys Čiurlionio garsovaizdžius. Liuksemburgo kritikus 2004-aisiais, kada kvartetui griežiant Beethoveną jie padėjo užrašus ir pieštukus į šalį ir beveik nekvėpavo.
Sekmadieninio popietės programos branduolį sudaro trys 2000 m. kūriniai, įkvėpti ir reflektuojantys Čiurlionio garsovaizdžius. Sukurti trijų skirtingų kartų autorių: Remigijaus Merkelio, Mindaugo Urbaičio ir Vytauto Barkausko, šie kūriniai reprezentuoja skirtingus estetinius pasaulius ir jų santykį su lietuviškos kultūros simboliu. M. Urbaičio „Ramybė“ ir Vytauto Barkausko „Karalaitės kelionė. Pasaka“ iš karto nurodo kryptį, aptinkamą kūrinių pavadinimuose. Tai Čiurlionio meditacijų, tapybinių įvaizdžių ir simbolių bei subtilaus jo muzikos poetiškumo įkvėptos kompozicijos.
Vis dėlto kompozitorius Urbaitis pagrindiniu kūrybiniu atspirties tašku pasirenka Čiurlionio muziką. „Kūrinio emocinis pasaulis – tai Čiurlionio paveikslui „Ramybė“ ir kitiems panteistiniams simbolistiniams jo darbams būdingas visatos beribiškumo ir gamtoje slypinčio didingumo išgyvenimas, čia Urbaičio sukuriamas išskirtinai „čiurlioniškomis“ priemonėmis“ – pasakoja Rokas Zubovas, kuris toliau teigia, kad Remigijaus Merkelio kvinteto „MiKonst“ atspirties taškas – abstraktus: tai Čiurlionio vardų trumpinys, perteikiamas ir grynai muzikine išraiška – nuolat (Konstanta) pasikartojanti Mi nata.
Devynių koncertų serijoje „Kvartetas ir fortepijonas“ ansamblis ketina griežti daugiau nei su dešimčia skirtingų kartų ir įvairių tautybių pianistų: nuo Edvino Minkšimo ir Andriaus Žlabio iki Margaritos Zimmermann, Tamami Honmos ir kitų. Kamerinė ciklo estetika kartais sugražins į intymaus saloninio muzikavimo laikus, o kartais stebins įtemptais intelektualiniais muzikiniais disputais. Kito koncerto laukite gruodžio 17 d.
