Kaip BNS informavo LAT atstovė Rimantė Kraulišė, Aukščiausiasis teismas taip pat nutarė netenkinti G.Kėvišo prašymo prie bylos pridėti papildomų įrodymų.
2019 metų gruodžio 30 dieną Vilniaus apygardos teismas atmetė G.Kėvišo prašymą grąžinti jį į pareigas LNOBT arba priteisti negautą darbo užmokestį už daugiau nei penkerius metus.
Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad tuometinė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson 2017 metais pagrįstai panaikino konkurso rezultatus, pagal kuriuos G.Kėvišas turėjo būti paskirtas dar vienai kadencijai.
Tokios pat pozicijos laikėsi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, G.Kėvišo skundą nagrinėjęs 2018 metais.
Kultūros ministerija teigė, kad G.Kėvišui palankus konkursas vyko neskaidriai, o kai kurie atrankos komisijos nariai buvo susiję su juo darbiniais santykiais.
G.Kėvišas tikino, kad ministerija pažeidė jo teisėtus lūkesčius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas užpernai vasarą paskelbė, jog Konstitucijai prieštarauja įstatymo norma, numačiusi, kad konkursai į teatro ar koncertinės įstaigos vadovus negalioja, jei asmuo laimėjo konkursą, bet pareigų eiti nepradėjo.
Apygardos teismas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad pats Konstitucinis Teismas konstatavo, jog šiuo nutarimu automatiškai nėra atkuriami panaikinti konkursų rezultatai.
G.Kėvišas 2016 metų rugsėjį dar vienai kadencijai laimėjo Kultūros ministerijos skelbtą konkursą LNOBT generalinio direktoriaus pareigoms eiti.
Su naujai kadencijai išrinktu teatro vadovu tuomet buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis paskirtas generaliniu direktoriumi nuo 2017 metų liepos. Tačiau nauja Kultūros ministerijos vadovybė 2017 metų gegužę įsakymą dėl G.Kėvišo paskyrimo pripažino netekusiu galios ir jis buvo atleistas.
G.Kėvišas Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui vadovavo 2002–2017 metais.
