Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuviai – tarp rečiausiai Europoje užsiimančiųjų savanoryste kultūros srityje

Lietuviai yra tarp europiečių, rečiausiai užsiimančių savanoryste kultūrinėse įstaigose, tačiau jie noriai dalyvauja tradicinėse šventėse, rodo gruodį paskelbti „Eurobarometro“ duomenys.
Šv.Baltramiejaus mugėje atgimsta senieji miesto amatai.
Tradiciniais amatais užsiima 7 proc. lietuvių. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Į klausimą, ar užsiima savanoriška veikla kultūros paveldo institucijose, tokiose kaip muziejai ar draugijos, teigiamai atsakė 2 proc. lietuvių. Tai – mažiausias rodiklis ES, tiek pat respondentų į šį klausimą teigiamai atsakė Bulgarijoje ir Portugalijoje. Latvijoje taip teigė 5 proc. – tiek, kiek ir vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje, Estijoje – kiek mažiau, 4 procentai. Daugiausiai savanorių kultūros srityje buvo Nyderlanduose ir Airijoje – po 11 procentų.

Lietuviai yra ir tarp rečiausiai skiriančiųjų paramą kultūrinėms institucijoms: aukoję pinigus ar kitus resursus kultūrinėms įstaigoms teigė 3 proc. respondentų iš Lietuvos. Graikijoje tokių respondentų buvo vos 1 proc., Portugalijoje – 2 procentai. Lietuva ir Bulgarija dalijasi trečią vietą po šių šalių. ES vidurkis – 7 procentai.

6 proc. lietuvių nurodė, kad dalyvauja tradiciniuose tautiniuose menuose, tokiuose kaip dainavimas ar šokiai. ES vidurkis kiek aukštesnis – 8 procentai.

Kultūros ministerija BNS nurodė, kad nors kultūrinė savanorystė Lietuvoje kol kas nėra labai populiari, pastebima, jog artėjantis Lietuvos šimtmetis žmones skatina aktyviau imtis kultūrinės veiklos.

„Visuomeniškumo ir savanorystės bangą jau sukėlė pasirengimas paminėti Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio jubiliejų. Kultūros taryba šiuo metu vertina per 400 projektų, ir nemaža jų dalis – regioniniai ir etnokultūriniai, aprėpiantys visą kraštą. (...) Tikimės, kitoje „Eurobarometro“ apklausoje atsispindės šiuo metu pagreitį įgaunančios visuomeninės kultūrinės iniciatyvos, kylantis žmonių susidomėjimas savo krašto kultūriniu paveldu“, – teigiama ministerijos komentare apie apklausų rezultatus.

6 proc. lietuvių nurodė, kad dalyvauja tradiciniuose tautiniuose menuose, tokiuose kaip dainavimas ar šokiai. ES vidurkis kiek aukštesnis – 8 procentai. Latvijoje tradiciniais menais užsiimantys nurodė 14 proc. respondentų, Estijoje – 9 proc., Lenkijoje – 5 procentai. Mažiausias rodiklis yra Portugalijoje ir siekia 4 procentus, didžiausias – Švedijoje – 24 procentai.

Tradiciniais amatais užsiima 7 proc. lietuvių bei tiek pat estų. ES vidurkis kiek aukštesnis – 8 proc., tokia dalis respondentų tradicinius amatus praktikuoja ir Latvijoje.

Tuo metu paklausti, ar per pastaruosius metus dalyvavo tradiciniame renginyje, teigiamai atsakė 67 proc. lietuvių – tai antras didžiausias procentas po latvių, 70 proc. jų į šį klausimą atsakė teigiamai. ES vidurkis – 52 procentai.

Jaučiantys pasididžiavimą Lietuvos kultūriniu paveldu nurodė 86 procentai lietuvių, ES vidurkis – 82 procentai. Mažiausiai savo šalies paveldu didžiuojasi austrai – taip teigė 73 proc. šios šalies respondentų, labiausiai – graikai, 96 proc. respondentų.

35 proc. lietuvių nurodė reguliariai lankantys kultūrinius renginius ar vietas. Tai daugiau nei ES vidurkis, siekiantis 31 procentą. Estijoje ir Latvijoje taip teigė atitinkamai 45 ir 47 procentai respondentų. Daugiausiai kultūriniuose renginiuose besilankančių žmonių buvo Nyderlanduose – 59 proc., mažiausiai – 17 proc. – Portugalijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Ekspertai įvertino: ko reikia, kad Lietuvos verslai klestėtų?
Reklama
Sporto veiklų įvairove ir dalyvių gausa Telšiuose pažymėta Sporto diena
Reklama
Kaip išvengti peršalimo komplikacijos – sinusito
Reklama
Kištukiniai lizdai su USB jungtimi: ekspertas pataria, ką reikia žinoti prieš perkant