Kolekciją sudaro keli tūkstančiai muziejinių vertybių, daugiausia ginklai. Tai pistoletai, šautuvai, kardai, durtuvai ir durklai, kiti karinės amunicijos pavyzdžiai. Atskirai minėtinas gausus karinės aprangos rinkinys: uniformos, kepurės, beretės, šalmai, amunicijos diržai, uniforminiai diržai, dėklai, antsiuvai.
„Kolekcija išskirtinė ne tik savo dydžiu, bet ir nuoseklumu: net ir negyvenant Lietuvoje, H.Gaidžiui pavyko surinkti itin retus Lietuvos kariuomenėje naudotus ir lietuvių kariams priklausiusius ginklus. Jie atspindi labai įdomų laikotarpį – seniausios vertybės yra XVIII amžiaus pabaigos.
Tai ir Napoleono kariuomenės lietuviško ulonų pulko uniforma, 1863–1864 metų sukilimo, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų dalyvių daiktai, savo vertingumu išsiskiria tarpukario Lietuvos kariuomenėje naudoti ginklai, taip pat reprezentuojami ir išeivijos lietuviai bei partizaninis karas. Tai savotiška lietuvio kario tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje istorija“, – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė.
Svarbi šios dovanos dalis yra archyvinis, rankraštinis fondas. Jame – žymių iš Lietuvos kilusių žmonių apdovanojimai, laiškai, dokumentai, susirašinėjimai ir kiti asmeniniai daiktai. Kolekcijos archyve sukaupta informacijos apie vyskupą Jurgį Matulaitį, daktarą Joną Šliūpą, generolus Stasį Raštikį, Joną Černių, Vincą Vitkauską. Atskirą didelę kolekcijos dalį sudaro Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ kapitono Povilo Labanausko archyvas.
Laukia išsamūs moksliniai tyrimai
Lietuvą kolekcija iš Jungtinių Amerikos Valstijų pasiekė jūrų transportu, jai supakuoti prireikė daugiau nei 60 dėžių. Lietuvos nacionalinis muziejus artimiausiu metu pradės jos parengimo nuolatiniam saugojimui, inventorinimo ir mokslinių tyrimų darbus. Pristatyti šį rinkinį visuomenei planuojama per ateinančius 2021 metus.
„Daugiau kaip dvejus metus truko kolekcijos dovanojimo sutarties derinimas, preliminaraus katalogo parengimas, transportavimo ir su kolekcijos pervežimu susijusios dokumentacijos tvarkymas. Jos sisteminimo ir mokslinių tyrimų etapas taip pat užtruks, tačiau jau dabar matome, jog Lietuvos nacionalinio muziejaus fondai bus papildyti itin ženkliai – nemažai daliai dovanotos medžiagos analogų muziejuje neturime. Kolekcijos vertę dar labiau padidina tai, kad ji yra išskirtinai lituanistinė“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas dr. Žygintas Būčys.
Dovanos vertė galėtų siekti pusę milijono dolerių, tačiau tikslus jos įvertinimas užtruks. Tikėtina, jog vertė augs, nes ją sudaro nemažai ypač retų eksponatų, kurių vertė aukcionuose siekia ir kelias dešimtis tūkstančių eurų. Kai kurie eksponatai yra vienetiniai ir unikalūs.
Muziejus dėkingas prie šios kolekcijos dovanojimo Lietuvai svariai prisidėjusiam atsargos vyresniajam leitenantui Nerijui Treiniui, kuris kartu su Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojais Žygintu Būčiu ir Vytautu Aleksiejūnu visą šį laiką rūpinosi ir jos perdavimu muziejui bei pargabenimu į Lietuvą. Didelę pagalbą suteikė ir Lietuvos ambasada JAV, Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos. Kolekcijos pargabenimą į Lietuvą rėmė Lietuvos kultūros taryba.
Apie kolekcininką Henry Lazarus Gaidį
Henry Lazarus Gaidis – XX a. pradžios išeivių iš Lietuvos palikuonis, aktyvus JAV lietuvių bendruomenės narys, Baltimorės lietuvių namų-muziejaus kuratorius.
H.Gaidis gimė 1940 m. Baltimorėje. 1962 m. baigė Merilando universitetą, kur studijavo ekonomiką. Tais pačiais metais jis baigė JAV oro pajėgų karininkų kursus, vėliau Federalinio tyrimų biuro specialiųjų agentų akademiją. Visą gyvenimą dirbo FTB agentu, o išėjęs į pensiją – privačiu detektyvu.
Iki padovanodamas visą gyvenimą kauptą kolekciją Lietuvos nacionaliniam muziejui, H.Gaidis skyrė daug dėmesio jos sklaidai: savo rinkinį eksponavo Baltimorės muziejuje, rengė parodas įvairiuose JAV miestuose, dalyvavo įvairiuose renginiuose, parodose.
