Lietuvos istorijos instituto mokslininkai dalyvauja „Tyrėjų naktyje“

Penktadienį Lietuvos istorijos institutas kviečia visus susidomėjusius į „Tyrėjų nakties“ renginius.
Apsilankymas Lietuvos valstybės istorijos archyve
Apsilankymas Lietuvos valstybės istorijos archyve / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Rugsėjo 27 d. (penktadienį), kaip ir kiekvienais metais, vyks Tyrėjų nakties renginiai. Šiais metais Lietuvos istorijos institute vyks net keturi renginiai:

  • 16:00 – 17:45 / Baltoji salė. Paskaita apie signalinių laužų pilyse stereotipą. Paskaitą skaitys dr. Laurynas Kurila.
  • 16:00 – 17:45 / Salė, esanti II aukšte. Paskaita „Vagystės, burtai, paleistuvystės ir kitos išvarymo iš bendruomenės priežastys XVI-XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. Paskaitą skaitys dr. Gitana Zujienė.
  • 18:00 – 19:45 / Baltoji salė. Kūrybinės dirbtuvės „Pamatyti matomą arba virtualus etnografinis pasivaikščiojimas po miestą“. Dirbtuves organizuoja dr. Auksuolė Čepaitienė.
  • 18:00 – 19:45 / Salė, esanti II aukšte. Paskaita ir diskusija „Apie sovietmetį ir Lietuvą – kas buvo LTSR?“ Paskaitos ir diskusijos dalyviai dr. Vladas Sirutavičius, dr. Saulius Grybkauskas, dr. Rasa Čepaitienė.

Paskaita apie signalinių laužų pilyse stereotipą

Ugnies ir dūmų signalai visame pasaulyje kelis tūkstantmečius buvo svarbi karinės komunikacijos dalis. Lietuvos mokslinėje ir populiariojoje istorinėje literatūroje yra įsitvirtinęs stereotipinis medinių pilių sąšaukos laužais vaizdinys, nors jį tiesiogiai patvirtina vienintelė Petro Dusburgiečio kronikos žinutė apie 1317 m. vykusį Junigedos (Veliuonos) pilies puolimą.

Pranešime, remiantis žemės paviršiaus lazerinio skenavimo (LiDAR) duomenimis, bus mėginama teoriniu lygmeniu atsakyti, kokios buvo vizualių ryšių tarp Lietuvos piliakalnių galimybės, kiek jas lėmė reljefas, kokie sąšaukai tikėtinai buvo būtini papildomi ištekliai.

Vagystės, burtai, paleistuvystės ir kitos išvarymo iš bendruomenės priežastys XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Išvarymas iš bendruomenės – viena seniausių bausmių, kai asmuo, nesilaikantis tos bendruomenės nustatytų elgesio normų ir taisyklių, iš jos būdavo tiesiog pašalinamas. Tai buvo reikalinga ne tik pusiausvyros atkūrimui bendruomenėje. Buvo tikima, kad individo netinkamas elgesys gali užrūstinti dievus ar Dievą, ir šis gali nubausti visą bendruomenę. Išvarymas turėjo padėti išvengti tokios bausmės ar keršto. Dažnai išvarymo bausmė vadinama socialine mirtimi, kai žmogus ne tik būdavo išstumiamas iš jam įprastos aplinkos, bet netekdavo ir visų būnant toje bendruomenėje turėtų teisių.

Paskaitoje pasigilinsime į išvarymo priežastis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Aptarsime valdžios institucijų ir pačios bendruomenės veiksmus šiame procese. Pabandysime rekonstruoti emocinę paties išvarymo atmosferą.

Pamatyti matomą arba virtualus etnografinis pasivaikščiojimas po miestą

Šiose mokslinėse dirbtuvėse jų dalyviai turės progą susipažinti su tuo, kas yra etnografija ir kaip etnografinis tyrimas suteikia galimybę pažinti įprastus, kasdienius, atrodytų, gerai žinomus ir aiškius gyvenimiškuosius dalykus, jų gilumą ir tai, kaip jie vienas su kitu yra susiję. Etnografiniam pažinimui šį sykį yra pasirinktas miestas, kuriame gyvenama ir dirbama, kuriame leidžiamas laisvalaikis, į kurį atvažiuojama, kurio gatvės, namai, parduotuvės, parkai gerai pažįstami.

Apie sovietmetį ir Lietuvą – kas buvo LTSR?

Mąstant apie sovietinę Lietuvą susiduriama su mažų mažiausiai vienu paradoksu. Viena vertus, tai – jau praėjęs istorinis laikotarpis lietuvių tautos gyvenime. Sovietmetis – tai politinė sistema, politinis režimas, kuris veikė tautos socialinę, ekonominę bei kultūrinę raidą. Šiuo požiūriu istoriko (kaip mokslininko) ir istorijos (kaip mokslo) uždavinys yra suprasti, kokia buvo sovietinė Lietuva, kodėl ir ką reiškia sovietmetis. Kita vertus, viešos diskusijos sovietmečio klausimais liudija visiškai priešingą dalyką – kad tas laikmetis vis dar gyvas, ir jis įvairiais būdais veikia šiandieninės Lietuvos ir lietuvių tautos būtį.

Šią naktį pabandysime padiskutuoti ne tik apie šį paradoksą. Aiškinsimės ir diskutuosime, kaip sovietmetis suvokiamas šiuolaikinėje istoriografijoje (ir ne tik lietuviškoje); mėginsime atsakyti į klausimą, ką sovietmetis reiškė lietuviams ir Lietuvai – ir kaip šį laikotarpį vertinti. Nevengsime aštresnių ir nevienareišmiškų vertinimų, tačiau stengsimės likti akademiškai korektiškais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis