Kitų metų veikloms paskirstyta beveik 4,6 mln. eurų.
Augimo tempai strateginio finansavimo konkursuose
Trims strateginio finansavimo konkursams iš viso sulaukta 65 paraiškų, didžiąją jų dalį pateikė ankstesniuose cikluose dalyvavusios organizacijos ir renginiai. Patyrusių pareiškėjų dominavimas atsiskleidžia ir rezultatuose – iš 37 strateginę atranką praėjusių paraiškų daugiau kaip 70 proc. – programos senbuvių, apie 10 proc. – ankstesniame cikle iškritusių ir dabar vėl atranką praėjusių pareiškėjų, likusi dalis arba 6 paraiškos – strateginio finansavimo naujokų.
„Pradedant trečiąjį strateginio finansavimo ciklą išryškėjo, kad didelė dalis nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinių renginių toliau išlaiko stiprias pozicijas ir yra sunkiai įveikiami. Naujokų įtraukimu labai džiaugiamės, tačiau suprantame, koks „kietas nusileidimas“ laukia ką tik iškritusių ir atrankos nepraėjusių, rengusių sudėtingą strateginę paraišką, kurią dabar teks išskaidyti dalimis ir dalyvauti įprastuose konkursuose“, – teigė Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė.
Pirmą kartą strateginėse programose bus finansuojamas kultūros kompleksas „Sodas 2123“ Vilniuje ir Kretingos senosios muzikos festivalis, Kaune ir aplink vykstantys festivaliai „ConTempo“ ir „Audra“, Lietuvos džiazo federacija ir Lietuvos dizaino asociacija. Daugelio jų finansavimas, įveikus strategines atrankas, išaugs ne procentais, o kartais, lyginant su ankstesniais metais.
„Naujokų ir po pertraukos į strateginį ciklą grįžusių finansavimo augimo šuoliai labai ryškūs, beveik pusės atranką praėjusių organizacijų ir renginių pozicijos taip pat gerokai sustiprintos, skirta 10–50 proc. daugiau lėšų nei praėjusiais metais. Vis dėlto, dalies organizacijų, tokių kaip MO muziejus, Lietuvos šokio informacijos centras ar „Menų spaustuvė“ augimo tempų Lietuvos kultūros taryba nebegali pasivyti, o tik užtikrinti stabilias sąlygas“, – komentavo A.Pakarklytė.
Scenos menų ir muzikos organizacijos buvo aktyviausios ir stipriausios bei pateikė pusę visų paraiškų. Daugiau kaip pusė iš jų ir finansuotos. Tarp jų – „Operomanija“, Šeiko šokio teatras, „Teatronas“, Pažaislio muzikos festivalis ir kt. Itin pozityvių Lietuvos kultūros tarybos ekspertų ir tarybos narių vertinimų skirtingose programose sulaukė renginių erdvė „Kintai Arts“, Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija, šiuolaikinio meno renginiai „Baltijos trienalė“ ir „Kauno bienalė“.
Programos „Strateginis finansavimas: kultūros organizacijos“ lėšomis finansuota 14 kultūros ir meno organizacijų. Joms paskirstyta daugiau kaip 2,5 mln. eurų. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad organizacijos itin aktyviai vykdys edukacines veiklas, pristatys spektaklius, rengs parodas bei vykdys rezidencines programas. Nors daugelis finansuotų organizacijų jau buvo strateginių programų dalyvės, tikimasi, kad jų veiklos atneš svarbių kokybinių pokyčių šalies kultūriniame lauke.
Programos „Strateginis finansavimas: tarptautiniai renginiai“ lėšomis finansuota 7 muzikos, po 2 scenos menų ir literatūros festivalius, šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“, pasiruošimas „Kauno bienalei“ ir „Baltijos trienalei“, „Audros“ festivalio meninė programa, tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“. Tarptautiniams renginiams įgyvendinti paskirstyta beveik 1,4 mln. eurų.
Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad bus finansuojami įvairias kultūros sritis apimantys renginiai, užtikrinantys darnų santykį tarp klasikinių ir progresyvių meno raiškos formų.
Be jau paminėtų renginių, sostinėje knygų skaitytojų lauks literatūros festivalis „Vaikų knygų sala“, o poezijos gerbėjų – „Poetinis Druskininkų ruduo“. Vilniuje šiuolaikinės muzikos klausytojus burs festivalis „Gaida“, o pasaulio muzikos – „Kristupo festivalis“. Džiazo mėgėjus kvies „Vilnius Mama Jazz“, „Vilnius Jazz“ bei „Kaunas Jazz“. Klaipėdos ir jos rajono gyventojams savo programą pristatys tarptautinis menų festivalis „Plartforma“.
Programos „Strateginis finansavimas: asociacijos, skėtinės organizacijos“ lėšomis finansuotos 7 organizacijos. Joms paskirstyta 629 tūkst. eurų. Lietuvos kultūros tarybos ekspertai teigė, kad šių organizacijų veiklos pasižymi įvairiapusiškumu, žanrine įvairove, atspindinčia skirtingus kūrybinių industrijų segmentus.
Jos įgyvendins vietinius ir tarptautinius projektus, atstovaus Lietuvai įvairiose užsienio mugėse ir konferencijose, plėtos teisinės pagalbos programą dizaineriams, organizuos skaitmeninių produktų mokymus ir pan.
Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.
