Pasak Kultūros tarybos, tokių kultūros organizacijų prašymų sulaukiama, nepaisant dar vasario 25-ąją išreikštos tarybos narių pozicijos, kad kūrėjai ir atlikėjai iš Rusijos Lietuvoje yra nepageidaujami.
Reaguodami į tai, Lietuvos kultūros tarybos nariai prieš savaitę vykusiame susirinkime dar kartą pabrėžė suvokiantys Rusijos kultūrą kaip minkštąją galią Lietuvos erdvėje ir sugriežtino ankstesnę savo poziciją.
-
Andrius Jakučiūnas: „Didžiosios rusų kultūros“ ypatumai. Ar Nabokovas atsakingas už tai, ką Ukrainoje iškrėtė Putinas?
-
Maskvos Didysis teatras atšaukė Kremliui kritiškų režisierių spektaklius
-
Sovietmečio atgarsiai – rusai vėl nelegaliai renkasi žiūrėti vakarietiškų filmų
-
Vachtangovo teatras pranešė apie nutraukiamą Rimo Tumino veiklą
„Lietuvos kultūros tarybos nariai (...) skelbia, kad Rusijos kultūros sklaida neturi būti finansuojama Lietuvos kultūros tarybos lėšomis, kol vyksta karas. Šią poziciją palaiko didžioji dalis Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo“, – teigiama Lietuvos kultūros tarybos narių pareiškime.
Jame pažymima, kad šiandieninė situacija nuo karo pradžios tapo dar sudėtingesnė, o bet kokie santykiai su Rusija sunkiai toleruojami, nes ji „įvykdė ir toliau vykdo karo nusikaltimus, genocidą ir kitų formų agresiją“.
„Todėl nuosaikiai vertinti šalies kultūrinę ekspansiją taip pat nebepriimtina“, – skelbia Kultūros tarybos nariai.
Jie nariai atkreipia dėmesį, jog Rusija tapo kolonijine imperija, o Vladimiro Putino režimas – diktatūra – anksčiau nei invazijos į Ukrainą dieną, t. y. vasario 24-ąją, todėl jie ragina projektų vykdytojus permąstyti jau finansuotų projektų sąsajas su Rusijos kultūra ir „patiems spręsti dėl jų įgyvendinimo ir galimų pokyčių“.
„Tačiau dabar pateiktoms paraiškoms Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo nuostata bus reiklesnė ir turinys, pristatantis Rusijos meną, nebus finansuojamas. Lietuvos kultūros tarybos nariai dar kartą pabrėžia, kad tokia pozicija bus permąstyta vos tik baigsis Rusijos pradėtas karas Ukrainoje“, – sakoma pareiškime.
